Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.
Anot pašnekovų, centriniai bankai tarsi pažadėjo sumažinti palūkanas, o kai kurie tą jau ir padarė.
Tačiau viena iš problemų – būsto trūkumas – vis dar išlieka, nors jau atsiranda daugiau galimybių projektams.
Specialistai tik pabrėžė, kad būstų kainos nuolat didės, nes didėja ir standartai. Svarbu, kad gyventojai nepultų jų pirkti, ypač su paramomis, nes tada kaina gali kilti jau sparčiau, nei atlyginimai.
Su paramomis rizikuojame vėl pakelti kainas?
Diskusijos moderatorius, bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas teiravosi, ką šiuo metu galima įžvelgti pozityvaus NT rinkoje ir atvirkščiai – kas gali trukdyti ar atsitikti Lietuvoje, ką suvaldyti galėtume savo rankomis, į šoną padėjus geopolitiką.
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus vertinimu, po labai spartaus būsto paklausos augimo ši viršijo pasiūlą, augo kainos, todėl reikėjo atoslūgio, t. y. įperkamumo sumažėjimo.
„Tai tą dugną turėjome, jis nebuvo toks blogas, nes nei gyventojai ėmė vėluoti paskolas mokėdami, nei dar kažkas blogo įvyko. Įperkamumas buvo suprastėjęs tiek dėl išaugusių kainų, tiek dėl palūkanų normų.
Jei žmogus, su mažesnėmis palūkanų normomis, galėjo pasiimti 150 tūkst. eurų paskolą, tai pakilusios palūkanų normos lėmė, kad jis už vidutinį atlyginimą maksimaliai galėjo pasiimti 30 tūkst. eurų mažesnę paskolą. Bet, jei jis negali pasiimti tokios paskolos, tai ir kainos negali tiek augti, nes tiesiog nėra, kam pirkti būsto“, – savo įžvalgomis diskusijos metu dalinosi J. Markevičius
Jis atkreipė dėmesį, kad situacija gėrėja: jau kurį laiką palūkanos stovi viename lygyje, o atlyginimai daugiau nei metus auga sparčiau nei būsto kainos.
Anot LB atstovo, tai pamažu įneša tam tikro impulso į būsto rinką, nes žmonės vėl po truputį pradeda sukaupti pradinį įnašą, po truputį vėl geba įpirkti būstą: „Ir, jei palūkanos koreguosis žemyn, tai tas atsigavimas ir turėtų lydėti mus šiemet.“
Vis tik pašnekovas pažymėjo, kad vėl augant paklausai yra labai svarbu užtikrinti lanksčią pasiūlą, kad situacija nepasikartotų, kai perkančiųjų – daug, būsto – mažai, todėl kyla kainos.
Jis atkreipė dėmesį, kad rinką labai išbalansuoja stiprios paklausos rėmimo priemonės, kaip, pavyzdžiui, parama jaunoms šeimoms.
Anot J. Markevičiaus, turėjome situaciją, kai Vilniaus regione kas penkta paskola buvo išduodama su šia parama, kas tą paklausą tik dar labiau stiprino:
„O, kai nespėja pasiūla, kurioje turime daug atsilikimo ir dabar, tai vėl galime turėti užprogramuotą situaciją, kai kainos vėl pradės augti sparčiau nei atlyginimai, ko tikrai nesinorėtų.“
Mažindami statybas apsaugojo save nuo bankrotų
M. Kulbokui iškėlus klausimą, kaip gi čia yra – ar atlyginimai, ar vis tik būsto kainos auga sparčiau, ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kad nereikėtų vertinti trumpų periodų, nes tada turime keistas situacijas.
Jo teigimu, reikėtų vertinti 10 ar bent 5 metų laikotarpius, nes tada tos keistos situacijos, kai yra paklausos ir pasiūlos neatitikimai, ir panašiai, neatrodo tokios tragiškos.
Paklaustas apie būstų trūkumą, ekonomistas įvardijo, kad NT vystytojai labai gerai pasimokė 2009 m., kai turto privystė per daug ir po to teko jį parduoti nuostolingai ar net bankrutuoti.
„Bijodami tos situacijos, jie užgniaužia pasiūlą, kai prasideda indikacijos dėl palūkanų augimo, dėl infliacijos, nerimo dėl ekonomikos, karo. Ir užgniaužta pasiūla leido iš kitos pusės subalansuoti rinką.
T. y. mes nematėme tokio kritimo, kokį matėme skandinavijos rinkose, kur 15 ir daugiau procentų buvo NT kainų kritimai. Pas mus praktiškai to nebuvo“, – „Lietuvos Davose“ komentavo M. Dubnikovas.
Pasak jo, statytojai iš vienos pusės apsaugojo, save išsigelbėjo iš situacijos, kurios buvo nemalonios 2009 m., tačiau klausimas, ar jie sugebės grįžti atgal:
„Vienas dalykas – galbūt jiems bus malonu pardavinėti brangesnius butus. Bet, iš kitos pusės, potencialus uždarbis gali būti mažesnis, nes tu tiesiog neturėsi, ką parduoti.“
Ekonomisto vertinimu, išeiti iš to pasiūlos užgniaužimo gali būti sunku, nes statybos neįvyksta per parą, o ir įperkamumas vis dar yra pakankamai mažas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad prieš tai buvo tik palūkanų augimas, stabdęs paskolas, tačiau šiuo metu yra visos prielaidos, leidžiančios rinkai apsisukti: tiek palūkanų mažėjimas, tiek pajamų augimas.
Davė pažadą, kad palūkanos bus mažinamos?
Diskusijos vedėjui pasiteiravus, ar palūkanų mažėjimą jau galima įvardinti kaip faktą, kuris tikrai greitu metu įvyks, M. Dubnikovas nurodė, kad trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) centrinis bankas apie tai kalbėjo ir tarsi davė pažadą, kad šiemet palūkanos bus mažinamos.
„Europos Centrinis Bankas irgi apie tai kalba. O, šiuo metu Šveicarijos centrinis bankas jau pirmasis sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,75 iki 1,5 proc.
„Bloomberg“ vedamasis straipsnis yra, kad šveicarai demonstruoja madas centriniams bankams, tarsi apeliuojama į tai, kad pasileis plaukus centriniai bankai“, – dėstė ekonomistas.
Vis tik jis paminėjo, kad kitas momentas yra politinis. Anot pašnekovo, nors centriniai bankai yra atskirti nuo politikos, jie irgi yra politikos formuotojai.
Tad, kaip bebūtų, visada yra labai malonu mažinti palūkanas, nes tada, pasak M. Dubnikovo, esi tas gerasis policininkas, kuris atveržia varžtus ir tarsi pamalonina visuomenę su jos pačios pinigais.
„Parduoti sprendimą mažinti palūkanas yra daug lengviau negu didinti, nes tu (didindamas palūkanas – aut. past.) įkiši žmonėms į kišenę rankas ir pamakaluoji jo asmeninius pinigus.
Tai šioje vietoje yra atvirkštinis momentas ir, manau, kad tuo pasinaudos“, – forume kalbėjo ekonomistas.
„Būstai neišvengiamai brangs“
Kalbėdamas apie kainas M. Dubnikovas paprašė įsivaizduoti, kas būtų, jei automobilių gamintojai siūlytų mums automobilį be oro pagalvių, bet kondicionieriaus ir pan.
„Tai kažkas nusipirktų ir sakytų: va, kaip gerai, važiuoja ir pigiau. Tik ant kiekvieno posūkio užsimušti gali. Tai lygiai tas pats su būstais.
Žinutė – labai paprasta: būstai neišvengiamai brangs dėl to, kad standartai didėja. Dėl to, kad juose didėja įvairiausių technologijų, apie kurias turbūt prieš 20 metų nebuvo galima net pagalvoti: išmanūs namai, ventiliacijos, valdymai nuotoliniu būdu ir pan.“ – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, tai kainuoja, tai kainuos ir tai yra neišvengiama dalis. Svarbu, kad mūsų visuomenė su savo pajamomis galėtų tą greitį lenkti.
„Tai kol kas mums, jei žiūrint ilguoju periodu, ta galimybė įsigyti technišką būsta yra auganti. Kaip sakant – nebijok didelių išlaidų, bijok mažų pajamų“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Yra požymių, kad būsto pasiūla augs
Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė, kad ne gyvenamojo būsto standartas kelia kainą, bet pasiūlos trūkumas.
Jis neslėpė, kad į Vilnių neateina daugiau vystytojų, kadangi nėra spėjama paskui paklausą su baltarusiais, su ekonomika, su klestėjimu, su atsigavimo po COVID–19 pandemijos ir kt.
Vis tik pašnekovas paminėjo, kad nuo šių metų sausio mėnesio buvo pašalinti ribojimai sklypų formavimui aplink apleistus pastatus, pramonines teritorijas, kas leis didinti pasiūlą miestuose.
„Pavyzdžiui, aš girdžiu iš NT vystytojų – ypač Klaipėdoje šiuo metu yra labai daug viešinamų teritorijų planavimo dokumentų, statybos leidimų.
Tai rodo, kad ateina banga projektų, ne tik „Memelio miesto“, bet ir kitų. Rinka yra suintensyvėjusi“, – kalbėjo ministras.
