Remiantis „Deluxe Holiday Homes“ atliktu tyrimu, kuriame naudojami Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) ir „Numbeo“ duomenys, Lietuva yra net antroje vietoje pagal staigiausią butų kainų kilimą 2023–2024 m. laikotarpiu. Lietuvą lenkia tik Serbija, o trečioje vietoje – Rumunija. Maltoje ir Ispanijoje per pastaruosius metus taip pat buvo užfiksuotas didelis butų kainų augimas.
Nors Serbijoje butų kainos per metus padidėjo labiausiai, Šveicarija vis dar išlaiko aukščiausią kvadratinio metro kainą – 18 781 eurą, taip pat didžiausias vidutines pajamas ir pragyvenimo išlaidas. Kita vertus, Graikijoje kvadratinio metro kaina yra mažiausia – 2899 eurai, skelbia portalas „Euronews“.
Serbija
Nuo 2023 m. iki 2024 m. Serbijoje butų kvadratinio metro kaina išaugo 82,66 proc. ir siekė apie 3721 eurą, tačiau vidutinės pajamos, atrodo, neatsiliko – vidutiniškai 764 eurai per mėnesį. Pragyvenimo išlaidos Serbijoje palyginti nedidelės – 641 euras per mėnesį, todėl tai gali šiek tiek sušvelninti eksponentišką butų kainų augimą.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Serbijoje sparčiai auga butų kainos, yra ta, kad būsto paskolų palūkanų normos vis dar gana mažos. Be to, į nekilnojamąjį turtą daug investuoja piliečiai, bandantys nukreipti savo santaupas užsienio valiuta į šį sektorių.
Tai dažnai yra vienas pelningiausių būdų investuoti užsienio valiutą Serbijoje, nes už santaupas užsienio valiuta bankuose mokamos labai mažos palūkanos. Kita vertus, valiutų kursų svyravimai ir toliau kelia didelę grėsmę.
Tiesiogiai investuoti į Serbijos nekilnojamąjį turtą taip pat prasmingiau netradicinį arba lankstų darbą dirbantiems žmonėms, nes neturėdami nuolatinio darbo jie turi mažai vilčių gauti banko būsto paskolą. Kitų tinkamų investavimo galimybių trūkumas taip pat paskatino papildomą susidomėjimą nekilnojamojo turto sektoriumi.
Daug pigesnių statybų ir infrastruktūros galimybių miestų priemiesčiuose ir pakraščiuose taip pat lėmė, kad norint tapti pradiniu investuotoju į nekilnojamąjį turtą Serbijoje nereikia per daug kapitalo.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais į Serbiją taip pat plūstelėjo daug rusų ir ukrainiečių, norinčių pabėgti nuo karo ir jo padarinių. Dėl to jie paprastai siūlo už butus mokėti daugiau, todėl nuomotojai dažnai iškeldina esamus nuomininkus, kad galėtų juos apgyvendinti.
Lietuva
Nuo 2023 m. iki 2024 m. Lietuvos butų kainos šoktelėjo 75,78 proc. iki 4458 eurų, o pragyvenimo išlaidos šiek tiek didesnės nei Serbijoje – vidutiniškai 762 eurai per mėnesį. Tačiau vidutinis darbo užmokestis buvo beveik dvigubai didesnis nei Serbijoje – 1495 eurai per mėnesį.
Taigi, nors Lietuvos nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu vis dar sparčiai auga, neatrodo, kad ši infliacija, palyginti su kitomis Europos šalimis, dar būtų per daug persidavusi pragyvenimo išlaidoms.
Per pastaruosius kelis mėnesius Lietuvos butų kainos kilo dėl kelių priežasčių. Vienas iš pagrindinių veiksnių – palyginti spartus darbo užmokesčio augimas kai kuriuose sektoriuose, siekiant neatsilikti nuo didesnės infliacijos.
Šalyje taip pat gerokai pabrango statybinės medžiagos ir darbo jėga. Per pastaruosius kelerius metus Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose dėl palyginti pigių veiklos sąnaudų bazes įkūrė daug daugiau IT ir kitų sektorių įmonių. Dėl to tuose rajonuose atsirado darbuotojų ir jų šeimų, ieškančių butų, antplūdis.
Be to, pandemijos metu ir po jos kai kurie Lietuvos nekilnojamojo turto pardavėjai, kitaip nei jų kolegos iš Vakarų Europos, užuot mažinę kainas, nusprendė laukti nuosmukio.
Panašiai gerokai aktyvi buvo ir būsto plėtros rinka, kartu teikianti papildomų privalumų potencialiems pirkėjams. Taigi šaliai vis dėlto pavyko išbristi iš pandemijos su palyginti stipria nekilnojamojo turto rinka.
Rumunija
Trečioje vietoje – Rumunija, kurioje butų kainos šoktelėjo 74,50 proc. ir siekė 2933 eurus už kvadratinį metrą. Tačiau pragyvenimo išlaidos vis dar buvo gerokai mažesnės, palyginti su Vakarų Europos šalimis – 625 eurai. Kita vertus, vidutinės pajamos taip pat buvo vidutiniškai mažos – 1006 eurai.
Rumunijos butų kainos per pastaruosius kelerius metus labai išaugo dėl padidėjusios paklausos ir naujų butų trūkumo. Tai daugiausia lėmė didesnės statybos sąnaudos, taip pat darbo jėgos trūkumas ir nepalankios fiskalinės priemonės.
Pastaruosius kelerius metus spartėjanti infrastruktūros plėtra ir šiek tiek didėjantis darbo užmokestis taip pat lėmė pastaruoju metu didėjančią paklausą nekilnojamojo turto sektoriuje.
Malta
Butų kainos Maltoje 2023–2024 m. augo santykinai lėčiau nei minėtose šalyse – 47,54 proc., o kvadratinio metro kaina siekė 3397 eurus. Tačiau Maltoje taip pat buvo palyginti didelės pragyvenimo išlaidos – 918 eurų per mėnesį, o vidutinės pajamos liko tik keliais žingsniais priekyje išlaidų – 1257 eurai per mėnesį.
Tai gali atspindėti didėjančią Viduržemio jūros regiono nekilnojamojo turto paklausą, atsižvelgiant į pastaruoju metu pagrindinėse Europos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, įvykusius reikšmingus mokesčių ir teisės aktų pakeitimus. Dėl to keletas didesnio grynojo turto turinčių asmenų iš šių šalių išvyko ir įsikūrė kitose Europos šalyse, kuriose galioja palankesnės taisyklės, pavyzdžiui, Maltoje ir Italijoje.
Dėl mažo Maltos ploto ir santykinai didelio gyventojų skaičiaus taip pat atsirado didelė žemės ir butų paklausa, nes jų trūksta, o tai dar labiau didina kainas. Kai kurie butai buvo išnuomoti „Airbnb“ platformoje – trumpalaike nuoma siekiama patenkinti didelio šalies turizmo poreikius, todėl butų, skirtų vietos gyventojams, skaičius dar labiau sumažėjo. Tai taip pat prisideda prie kainų augimo.
Ispanija
Penktoje vietoje atsidūrė Ispanija, kurioje butų kainos per pastaruosius metus padidėjo 44,34 proc. ir siekė 5637 eurus. Tačiau pragyvenimo išlaidos vis dar išliko gana mažos – 760 eurų, beveik tokios pat kaip Rytų Europos šalių ekonomikoje, nepaisant palyginti stipresnės Ispanijos ekonomikos ir aktyvaus turizmo sektoriaus.
Vidutinis darbo užmokestis šalyje taip pat tebebuvo didelis – 2212 eurų, o tai rodo, kad šalis jau atsigauna po pandemijos smūgių.
Pagrindinė priežastis, lėmusi Ispanijos butų kainų šuolį, yra ta, kad didelė dalis laisvų butų yra turistinėse vietovėse. Tai San Sebastianas, Madridas, Valensija, Barselona, Palma, Alikantė ir Kosta del Sol miestai.
Todėl, kaip ir Maltoje, daugelį laisvų butų užima emigrantai arba jie nuomojami trumpalaikei nuomai, todėl vietiniams gyventojams tenka mokėti didesnes sumas už mažesnį butų skaičių. Prie to prisidėjo ir pastaraisiais metais atsigavęs nekilnojamojo turto sektorius, ir po pandemijos įsibėgėjęs turizmas
