Gyventojai graibsto mažesnius butus: už vieno kambario būstą sumoka ir 200 tūkst. eurų

Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Tačiau vilnietė Emilija portalui tv3.lt pasakojo, kad neseniai įsigijo vieno kambario butą Fabijoniškių mikrorajone už 130 tūkst. eurų.

„Ilgai taupiau būstui ir kai susiruošiau pagaliau jį įsigyti ėmė kilti kainos. Kurį laiką dar laukiau, bet tuo metu pakėlė ir nuomojamo buto kainą. Todėl nusprendžiau įsigyti nuosavą būstą. Norėjosi didesnio, tačiau tokiam butui paprasčiausiai neužteko pinigų“, – pasakojo mergina.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Registrų centras: NT sandorių rinka Lietuvoje šiemet traukėsi 19 proc.

Skundžiasi nuomininkai ir nuomotojai: maisto vagystės, netikėti vizitai, triukšmas, neapmokėtos sąskaitos – kaip to išvengti?

Pasiruoškite: ruošia apynasrį nesąžiningiems NT vystytojams – išsisukti nepavyks

Anot jos, jos paskolos įmoka siekia 500 eurų.

„Tačiau mokėti paskolos įmokas už nuosavą būstą labiau apsimoka, nei nuomą – už kažkieno kito butą“, – skaičiavo Emilija.

Ji tikisi, kad ateityje galės įpirkti ir didesnį būstą, o dabartinį galbūt parduos.

Pirkėjai taupo, renkasi mažesnius būstus

NT bendrovės „Citus“ vadovo Šarūno Taručio teigimu, jau ne vienerius metus pastebima tendencija, kad po truputį mažėja vidutinis – tiek perkamų, tiek parduodamų būstų plotas.

„Taip yra ir dėl augančių kainų, ir dėl to, kad ieškoma vis efektyvesnio buto suplanavimo. Anksčiau, kai būstas būdavo keičiamas retai, o kartais – vos vieną kartą gyvenime, vyravo nuomonė, kad reikia ieškoti tokio būsto, kuris tiks visiems atvejams: ir didėjant jame gyvenančių žmonių skaičiui, ir mažėjant. Todėl žmonės pirkdavo „į priekį“, su papildomu kambariu vaikams ar darbui ir pan.

O per pastaruosius 10–15 metų ši tendencija sparčiai nyksta, nes būstų paklausa auga, o gyvenimas gerėja, todėl ateina suvokimas, kad reikia pirkti tokį būstą, kuris atitinka konkretaus gyvenimo tarpsnio poreikius“, – pastebėjo bendrovės vadovas.

Anot jo, rinkdamiesi būstą pirkėjai pirmiausia atkreipia dėmesį į kainą, vietą, kurioje yra būstas, automobilio stovėjimo vietos galimybes.

„O pavyzdžiui, balkonas, terasa ar kiemelis pagal prioritetus patenka tik į ketvirtą vietą. Tai nėra gyventojams svarbiausias aspektas“, – sakė Š. Tarutis.

Anot jo, būsto kaina priklauso nuo projekto segmento (ekonominis, vidutinis, prestižinis ar pan.), taip pat nuo jo lokacijos, sprendinių, bendro ploto ir pan.

„Pavyzdžiui, vieno kambario butas ekonominiame segmente, miegamuosiuose sostinės rajonuose vidutiniškai kainuoja apie 102 tūkst. eurų, trijų kambarių panašių parametrų butas – apie 160,5 tūkst. eurų.

O vidutiniame segmente tokių butų kainos miegamuosiuose rajonuose svyruoja nuo 102 iki 187 tūkst. eurų, prestižiniuose rajonuose – 138–223 tūkst. eurų“, – skaičiavo Š. Tarutis.

Būstas Vilniuje sunkiai įperkamas?

Vasario mėnesį socialiniame tinkle „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas rašė, kad buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų.

„Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą Vilniuje reikia net 13 vidutinių metinių atlyginimų.

Pagal šį rodiklį Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės: Londonas, visame pasaulyje liūdnai pagarsėjęs savo didelėmis butų kainomis, ir Stokholmas“, – teigė jis.

Pasak jo, jeigu Vilniuje kainos už būstą nekris, įperkamumas taps mažesnis nei, pavyzdžiui, Švedijos sostinėje.

„Tiesa, pastarąjį Vilnius gali aplenkti jau šiais metais: 2022 metais Vilniuje butų kainos (+22 proc.) augo sparčiau nei atlyginimai (+12 proc.), o Stokholme, atvirkščiai, butų kainos krito (-10%), o atlyginimai augo (+3 proc.).

Tad būsto įperkamumas Stokholme pagerėjo, o Vilniuje – suprastėjo. Prognozuojama, kad 2023 metais butų kainos Stokholme toliau mažės (~10 proc.), o atlyginimai augs (~4 proc.), tad jei Vilniuje būsto kainos nekris – Vilniuje būsto įperkamumas taps prastesnis nei Stokholme (darant prielaidą, kad atlyginimai Vilniuje augs 8 proc.)“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Be to, pastebimas ir neįprasta tendencija – būtų kainos tapo panašios kaip daugumoje Jungtinės Karalystės miestų, išskyrus Londoną.

„Pavyzdžiui, Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste butų kainos centrinėje miesto dalyje siekia ~3700 eur už kv. metrą, o ne centrinėje -2700 (Vilniuje atitinkamai ~4000 ir ~2700).

Atlyginimai Belfaste yra beveik du kartus didesni nei Vilniuje, tad Vilniaus patrauklumas, planuojantiems iš JK į Lietuvą grįžti ir būsto neturintiems emigrantams, sumažėja“, – kalbėjo jis.

Ž. Mauricas užsimena, kad dabar Europos šalyse, norėdami įsigyti 60 kv. metrų ploto būtą, jums gali prireikti 10 metinių atlyginimų.

„Istoriškai pakakdavo penkių metinių atlyginimų, norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą (arba penkių metinių šeimos pajamų, norint įsigyti 90 kv. metrų ploto butą).

Šiuo metu šis rodiklis JAV siekia apie 5 metus, ES šalyse – apie 10 metų. ES šalyse šis rodiklis yra didesnis pagrinde dėl ilgą laiką buvusių itin žemų palūkanų normų, kurios išpūtė būsto kainų burbulus. Visgi, kylant palūkanų normoms, šis burbulas bliūkšta (apie tai ne kartą yra perspėjęs ir Europos Centrinis Bankas)“, – kalbėjo ekonomistas.

Nepaisant aukštų kainų, sandorių skaičius po truputį auga

Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, po truputį gerėjantys vartotojų lūkesčiai dėl ateities atsispindi ir NT rinkoje.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų – 19 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-kovo mėnesiais, kai buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT objektų. Vien tik per kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų, arba 10 proc. mažiau nei pernai kovą (11,9 tūkst.), tačiau 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7,5 tūkst.).

„Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų. Pirmieji du šių metų mėnesiai rinkoje buvo ganėtinai pasyvus, tačiau jau kovą sulig atėjusiu pavasariu, panašu, pabudo ir NT rinka.

Kol kas aktyvesnis tik vienas mėnuo, ar tai tendencija ir NT rinka atsispyrė nuo dugno pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Kita vertus, nors atsilikimas nuo praėjusių metų kiek sumažėjo, šiemet NT pardavimai vis dar dešimtadaliu kuklesni nei 2022-aisiais“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 7,4 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota per 3 tūkst. butų sandorių, arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.

Vilniuje pirmąjį ketvirtį įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų, arba 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,1 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 600 (7 proc. mažiau).

Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje taip pat įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų, arba 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį.