Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.
Ateina slapčia, po vizitų dingsta maistas
Portalui tv3.lt vilnietė Marija pasakojo, kad prieš porą mėnesių su vyru išsinuomojo butą.
„Su nuomotoja dėl visko susitarėme, pasirašėme sutartį. Tiesa, ji daugiau simbolinė, nes niekaip neįforminta. Viskas buvo gerai, butu mes patenkinti. Tačiau praėjus mėnesiui pastebėjome, kad nuomotoja be mūsų žinios ateina į butą.
Pastebėjome, kad ji mūsų daiktus perkelia iš vienos vietos į kitą. Paklausėme jos, ar tikrai lankosi bute. Ji prisipažino, kad užsuko pasižiūrėti, kaip įsikūrėme. Paprašiau kitą kartą mus prieš vizitą įspėti. Ji patikino, kad taip ir padarys“, – pasakojo moteris.
Tačiau nuomotojos slapti vizitai nesiliovė.
„Juokinga, bet ji ėmė vogti mūsų maistą, pastebėjome, kad iš šaldytuvo dingsta maisto produktai. Vėl su ja kalbėjomės. Tačiau šįsyk ji nebesileido į kalbas. Tiesiog paprašė iš buto išsikraustyti.
Sutikome, tačiau labai gaila, nes butas geroje vietoje, kaina mums taip pat buvo priimtina. Dabar vėl teks ieškoti buto ir bijome, kaip nepapulti pas neadekvačius nuomotojus“, – svarstė Marija.
Triukšmauja, vėluoja mokėti nuomą
Tačiau keblumų kyla ne tik nuomininkams, bet ir nuomotojams.
Štai vilnietė Inga pasakojo, kad neseniai išnuomojo butą studentui.
„Po kelių savaičių sulaukiau kaimynų skundų, jie skundėsi triukšmingais vakarėliais. Susisiekiau su nuomininku, jis patikino, kad vakarėlių nerengia, tik garsiai klausosi muzikos, pažadėjo tai daryti tyliau. Tačiau skundai nesiliauja. Kaimynai tikrai normalūs žmonės, anksčiau su jais problemų neturėjau“, – pasakojo moteris.
Ne gana to, ji skundėsi, kad nuomininkas vėluoja mokėti nuomą.
„Iš pradžių jis pats sakė, kad už nuomą ir komunalinius mokesčius nori atsiskaityti iki mėnesio 20 dienos. Tačiau kai ateina ši diena, jis vis nukelia mokėjimo datą. Sako, kad neturi pinigų ir sumokės vėliau, taip tempia iki paskutinės mėnesio dienos ir tik tada sumoka.
Neramu, kad vieną dieną jis apskritai nustos mokėti. Sutarties nepasirašėme, todėl nežinau, kaip jį iškraustyti. Nežinau, ką reikės daryti, jeigu jis nesutiks palikti mano buto“, – nuogąstavo moteris.
Sutartis reikalinga abiem pusėms
NT brokeris Paulius Banevičius teigė, kad nuomos sutartis reikalinga abiem pusėms tiek nuomotojui, tiek nuomininkui.
„Sutartyje galima aptarti, kiek dažnai nuomotojas gali lankytis bute. Nuomotojas turi teisę lankytis savo bute, tačiau turi dėl to susitarti su nuomininku, prieš vizitą būtina iš anksto įspėti. Dažniausiai sutartyje įtraukiamas punktas, kad be nuomininko žinios buto savininkas negali lankytis, nebent kritiniu atveju.
Tačiau ir nuomotojas turėtų pasirinkti tokį nuomininką, kad po to nereikėtų jo tikrinti“, – patarė NT brokeris.
Anot jo, dažnai žmonės pasirašo nuomos sutartį, bet pamiršta pasirašyti priėmimo-perdavimo akto, kada perduoda butą.
„Jį reikėtų pasirašyti ir pridėti buto nuotraukas. Jeigu vėliau kils abejonių dėl sugadintų daiktų, bus galima pažiūrėti, jie jau buvo sugadinti prieš įsikraustant nuomininkams ar ne.
Dažna klaida, kai nuomotojai depozitą pasilieka apmokėti už paskutinio mėnesio komunalinių mokesčių sąskaitą. Jeigu kažkas būna apgadinta, tada nebelieka iš ko išsireikalauti pinigų. Todėl nuomininkas turėtų apmokėti visas sąskaitas, o išsikraustant, jeigu bute niekas nebuvo sugadinta, nuomotojas jam grąžintų depozitą“, – komentavo P. Banevičius.
Jo teigimu, šiuo metu butus nuomojasi daug baltarusių ir ukrainiečių, kurie nori deklaruoti gyvenamąją vietą.
„Lietuviams dažnai to nereikia, todėl nuomotojai nenori, kad kažkas deklaruotų gyvenamąją vietą jų bute. Tačiau žmonės turi su tuo susitaikyti, jeigu nori būstą išnuomoti užsieniečiams“, – sakė NT brokeris.
Pasak P. Banevičiaus, sutartyje galima įtraukti baudas, kurios bus mokamos jeigu nuomininkas norės anksčiau išsikraustyti ar atvirkščiai – nuomotojas nuspręs anksčiau iškraustyti nuomininką.
„Bauda dažniausiai būna depozito dydžio. O depozitas siekia vieno ar dviejų mėnesių nuomos dydį. Pavyzdžiui, jeigu buto nuoma siekia 500 eurų, depozitas gali siekti 1000 eurų“, – skaičiavo NT brokeris.
Anot jo, dažnai nuomininkai butą palieka ne sugadinta, bet nelabai švarų.
„Todėl iš depozito gali būti išskaičiuojamas mokestis už valymo paslaugą“, – pastebėjo P. Banevičius.
Bijo nuomininkų su vaikais
Advokatų kontoros „Justicion" partneris ir advokatas Aleksandras Kovalevskis Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakojo, kad gana dažnai pasitaiko susidurti su nesąžiningomis nuomos sutartimis.
„Sutartis žmonės dažniausiai išsitraukia tada, kai kyla kažkokių nesutarimų, tačiau šią praktiką reikėtų keisti. Prieš pasirašant sutartį reikia ją skaityti ir susitarti dėl situacijų, kurios gali kilti ateityje ir kaip jos turėtų būti sprendžiamos.
Nesąžiningų situacijų pasitaiko, kai sutartis pasirašo verslininkai, kurie verčiasi nuoma ir tarp vartotojų, kurie nuomojasi patalpas. Dažniausiai ginčai kyla dėl pinigų. Pavyzdžiui, dėl depozito, žalos atlyginimo išsikraustant. Dažniausiai susitariama, kad esant žalai bus negrąžinamas depozitas. Tačiau kyla klausimas, ar visada žala tokia didelė. Juk dviejų nuomos mėnesių suma yra pakankamai didelė. O pavyzdžiui, žala yra vaikų išpieštos sienos“, – komentavo teisininkas.
Pasak jo, nors nuomotojai vengia nuomininkų su vaikais, šeimų nereikėtų diskriminuoti.
Vis tik, jo teigimu, pasitaiko atveju, kuomet nuomininkas tampa nemokus ir teismo keliu tenka jį iškeldinti.
„Tokio iškeldinimo terminai tampa ilgesni dėl nepilnamečių vaikų. Įspėjimas išsikelti privalo būti duodamas prieš 30 dienų, tuo metu įprastai duodamos 5 dienos. Įstatymas numato, kad ne nuomotojas turi rūpintis vaiko gyvenamąja vieta, bet jo tėvai.
Tačiau už tą laikotarpį, kol vyksta iškeldinimo procesas, bet nuomininkas gyvena net ir pasibaigus sutarčiai, jis atsiskaityti vis tiek privalės. Pinigus priteisti jau yra antstolio darbas“, – aiškino A. Kovalevskis.
