NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.
„Ji pasiekė net 3 253 eurus už kvadratinį metrą, litais tai sudarytų net 11 231,96 lito už kvadratinį metrą. Kainos rinkoje ir toliau kyla – tai rodo, kad spaudimo parduoti turtą nėra ir pardavėjai niekur neskuba“, – teigė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Vis tik NT bendrovės atstovas pastebėjo, kad pirkėjų sumažėjo.
„Rinkoje toliau stebime neapibrėžtumą, kurį sustiprino Europos centrinio banko sprendimas pakelti palūkanų normas, todėl dalis pirkėjų laukia ir atostogauja, kita dalis persvarsto savo sprendimus arba rimčiau vertina galimybes įsigyti turtą.
Vilniuje liepą rezervuota 118 naujų butų ir kotedžų, o pasiūloje jų liko 3 812. Per tą laiką sandėlį papildė keturi nauji projektai ir du esamų projektų etapai, kurie pasiūlą išplėtė 269 butais. Mūsų valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 5 butų ir kotedžų, tačiau pirkėjams lieka vis mažiau pasirinkimo, liko tik 91 laisvi butai“, – skaičiavo Š. Tarutis.
Anot jo, būsto pasiūla po truputį auga.
„Tai rodo, kad rudenį turėtume sulaukti naujos bangos – pirkėjai įvertinę ir susigyvenę su esama situacija priims sprendimą pirkti, jie turės daugiau galimybių iš ko rinktis, todėl prognozuojame ir didesnį sandorių skaičių“, – prognozavo Š. Tarutis.
Siūlo žiūrėti ne į kainą, bet sandorių skaičių
Tuo metu NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius nesutiko su vystytojų teigimu, kad būsto kainos rekordiškai auga.
„Vystytojai nori brangau parduoti būstus, todėl kelia kainas. Tačiau tai nereiškia, kad pirkėjai tiek ir moka už būstą. Verčiau reikėtų žiūrėti į pardavimų statistiką. Šiuo metu būstų parduodama mažiau, tai rodo, kad jų kaina per didelė.
Kainos pakils tada, kai pirkėjai sutiks už tas kainas sudaryti sandorius“, – teigė NT specialistas.
Pasak A. Antanavičiaus, šiuo metu vystytojai per mėnesį parduoda apie 100 būstų.
„Tokius pardavimus turėjome prieš 10 metų. Toks pardavimų rezultatas labai prastas. Rinkoje per daug žaidėjų, tad tokie maži pardavimai bus nuostolingi. Vystytojai buvo pripratę per mėnesį parduoti po 400 būstų. Tačiau tada ir pasiūla buvo didesnė, dabar pasiūloje yra apie 3 tūkst. būstų. Tad jeigu tik po 100 butų parduos, vystytojams pardavimai užtruks 3 metus.
Todėl daug potencialo augti kainoms nėra. Tikėtina, kad rudenį vystytojai ieškos būdų, kaip skatinti pardavimus. Pirmiausia jie siūlys akcijas, dovanas. Jeigu tai nepadės tada ims mažinti kainas“, – prognozavo NT ekspertas.
Būstų kainos mažės
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat prognozavo, kad kitais metais būsto kainų augimas Lietuvoje sustos, jos gali net šiek tiek ir sumažėti.
„Kitose Europos šalyse NT kainos kris. Tai lems per pastaruosius metus ženkliai šoktelėjusios būsto kainos, kurios augo sparčiau nei gyventojų pajamos. Taip pat būsto kainų kritimą lems palūkanų normų augimas.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje būsto kainos jau dabar mažėja. Panašaus scenarijaus galime tikėtis ir Lietuvoje. Tačiau pas mus šiek tiek kitokia rinka nei Švedijoje. Ten dauguma būstų perkama su paskolomis. Tuo metu Lietuvoje gyventojai daug NT perka be paskolų“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, kainų augimo būtų naivoka tikėtis.
„Juolab, kad pinga statybos kaštai. Pavasario kainų šuolis buvo laikinas. Tačiau NT vystytojai avansu užsikėlė kainas. Jos neturėtų būti tokios didelės.
Tačiau, jau dabar mažėja sandorių skaičius, tad NT sektorius po didelio pakilimo atsidurs nedidelėje duobėje. Taigi tikrai nemažai šansų, kad NT kainos kris“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu žmonės laukia kol rinka koreguosis, jie neskuba pirkti būstų.
„NT kainos auga sparčiau nei pajamos. Palūkanų normos irgi auga. Būstų pasiūla susitraukusi. Visos šios priežastys ir lemia, kad žmonės neskuba pikti NT, laukia kol kainos keisis“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Sandorių kaičius sumažėjo
Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių buvo 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiais, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.
„Pirmasis šių metų pusmetis pagal įregistruotų NT sandorių skaičių yra kuklesnis nei praėjusiais metais ir tam yra objektyvios priežastys: neapibrėžtumas tarptautinėje erdvėje ir pokyčiais šalies ekonomikoje. Visa tai lemia atsargesnį vartojimą ir galimai sulaiko dalį pirkėjų nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad praėję metai pagal NT sandorių skaičių buvo rekordiniai ir būtų sunku tikėtis, jog tokie rezultatai bus pakartoti ir šiemet“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso įregistruota 66,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-birželį (78,7 tūkst.). Vien tik šių metų birželį įregistruota 12,2 tūkst. NT sandorių, arba 19 proc. mažiau nei 2021 metų birželį (15 tūkst.), bet 10 proc. daugiau nei šių metų gegužę (11,1 tūkst.)
Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,3 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-birželį (19,5 tūkst.), o vien tik per šių metų birželio mėnesį – 3,1 tūkst., arba 12 proc. mažiau nei 2021 metų birželį, bet 7 proc. daugiau nei šių metų gegužę.
Vilniuje šiemet buvo įregistruota 6,2 tūkst. butų pardavimų, arba 14 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 18 proc. iki 2,2 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas taip pat 18 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 1,5 tūkst. butų sandorių.
„Butų pardavimų kreivė artėjant vasarai šiek tiek kilstelėjo į viršų, tačiau bendras metinis visos šalies rezultatas vis dar yra maždaug dešimtadaliu mažesnis. Didmiesčiuose sandorių skaičiaus sumažėjimas yra kiek didesnis nei šalies vidurkis.
Tačiau yra ir savivaldybių, kuriose butų pardavimai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, netgi išaugo, pavyzdžiui, Akmenės, Anykščių, Jurbarko, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Trakų, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonai“, – komentavo P. Rudzkis.
