Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.
Būstas tik turtingiesiems?
LNTPA valdybos pirmininkas, įmonės „Regroup“ valdybos pirmininkas Vytas Zabilius pastebėjo, kad pastaruosius kelis metus valdžios institucijos akcentavo būsto kokybę, bet esą pamiršo jo įperkamumą.
„Todėl vystytojai susidurdavo su keliomis skirtingų institucijų teisėkūra. Pavyzdžiui, savivaldybės ir Aplinkos ministerijos teisėkūra nesutapdavo. Bandydavom atitikti vieną, tada neatitikdavom kitos. Norėtųsi, kad tokių dalykų nebūtų. Aplinkos ministerija galėtų pakuruoti savivaldybių darbą. Dabar labai ilgai užtrukdavo projektinių pasiūlymų derinimas savivaldybėse. Jis užtrukdavo ir pusę metų ar ilgiau.
Susidūrėme ir su želdynų reikalavimu, kai mažame sklypelyje architektas jų negali suplanuoti, todėl tenka samdyti landšafto architektą ir tai yra privaloma. O tai užima laiko. Normatyvai keičiasi labai greitai. Pusę metų deriname pasiūlyma, bet per tą laiką pasikeičia želdynų normatyvas ir viską reikia daryti iš naujo“, – komentavo V. Zabilius.
Anot jo, būsto kokybės paieška turėtų koreliuoti su jo įperkamumu ir pastatymo terminais.
„Nes tai persikelia į būsto kainą. Nemažai NT bendrovių dirba su skolintu kapitalu, turi investuotojus, kurie nori gauti grąžą. Taigi kaštai persikelia į galutinę būsto kainą.
Todėl naujas būstas tampa įperkamas tik vidutines arba aukštas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sakė V. Zabilius.
Kas svarbiau būsto kokybė ar kaina?
Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė pastebėjo, kad kokybiško būsto prieinamumas yra svarbus.
„Santykis tarp kokybės, koks būstas turi būti, ir kaštų poreikio jam pastatyti yra nuolatinė diskusijų tema. Jeigu žmogus įsiskolina ir turi įsipareigojimų, jis neturėtų įsigyti mažiau kokybišką senos statybos butą. Nors tai ir yra kokybiškesnis ir energetiškai efektyvus būstas, bet jeigu neturime infrastruktūros, darželių, mokyklų, gatvių, jų apšvietimo, klausimas, ar toks būstas tikrai kokybiškas.
Kai kalbame apie būsto politiką pradedame nuo infrastruktūros. Ir turime suprasti, kad teritorijų planavimas nėra biurokratinė našta. Dabar daug diskusijų sulaukė želdynų normos. Tačiau ministro nustatytos gairės yra pagrindas planuoti miestą“, – komentavo viceministrė.
Anot jos, gyventojų paskola turi atsipirkti, būstas turi būti kokybiškas ir patogus.
„Būstas nėra vien tik turtinis objektas, tai yra gyvenimo sąlygos. Paskui seka savivaldybių ar želdynų sistemos. Ir daug uždavinių, kurie pasiekia NT vystytojus ir jie tai pajaučia, tačiau gyventojui tai dar svarbiau. Todėl reikalingas balansas“, – atkreipė dėmesį D. Matusevičienė.
Anot jos, reikalavimų vystytojams yra daug, tačiau šiuo metu stengiamasi mažinti reikalingas procedūras.
„Siūlysime jų kiekį sumažinti, laukiame ir statytojų pasiūlymų“, – sakė aplinkos ministerijos atstovė.
Aukštos ne tik įsigijimo, bet ir nuomos kainos
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius skaičiavo, kad būsto paskolų skaičius yra nukritęs.
„Tai padės stabilizuotis NT kainoms. Tačiau atlyginimai auga, tai yra svarbesnis rodiklis nei paskolų mažėjimas“, – sakė specialistas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus vardijo pagalbos priemones gyventojams, patiriantiems finansinių sunkumų, kurie patys negali įsigyti būsto – socialinis būstas, nuomos kompensacija ir kompensacija jaunoms šeimoms, norinčioms įsikurti regionuose.
„Skatinome būsto įsigijimą regionuose, kad ten kurtųsi jaunos šeimos, tačiau pamatėme, kad daugiausiai žmonių perka būstus Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus rajonuose, o kituose miestuose daug mažiau.
Ne visi gali įsigyti būstą, todėl turėtume žmonėms padėti susirasti darbą, užsidirbti, kad jie patys galėtų įsigyti būstą ir jį išlaikyti, o ne skirti kompensacijos būsto įsigijimui“, – komentavo viceministras.
Tačiau, anot jo, yra numatyta ir socialinio būsto plėtra.
Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Ieva Vengrovskaja sakė, kad praeitą rudenį studentams buvo sunku rasti būstą nuomai.
„Trečdalis studentų gyvena bendrabučiuose ir tik dalis jų yra patenkinti gyvenimu ten. O išsinuomoti būstą vienam studentui neįmanoma, studentai gyvena keliese.
Daugelis universitetų įsikūrę miesto centre, tačiau ten būsto kainos didelės, todėl studento nuomojasi tolimesniuose mikrorajonuose ir kelionė į paskaitas tada gali užtrukti ir valandą. Be to, kai studento ieško būsto, jų vienintelis kriterijus, kad nebūtų kilimų ant sienų“, – komentavo studentų atstovė.
Pasak jos, studentai negali gauti nuomos kompensacijos, nes nuomotojai dažniausiai nuomoja būstą nelegaliai.
