Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.
Naujų būstų perkama mažiau
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad įvairias nuolaidas ir mažesnes kainas netrukus turėtume pamatyti pirminėje, t. y. naujos statybos būstų rinkoje.
„Šiuo metu matome, kad antrinėje, senos statybos būstų rinkoje pardavimai vyksta, sandorių skaičius sugrįžo į priešpandeminį lygį.
Tačiau pirminėje rinkoje sandorių skaičius pradėjo mažėti dar metų pradžioje, prieš karą Ukrainoje. Tada sandorių skaičius mažėjo dėl menkos pasiūlos, gyventojams nebuvo iš ko rinktis. Dabar matome, kad sandorių skaičius buvo žemas ir birželį ar liepą. Akivaizdu, kad NT vystytojai grįžę po vasaros atostogų ir prisiminę rekordinius pardavimus pernai vasarą, bandys didinti sandorių skaičių“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, tam, kad NT vystytojai turėtų iš ko uždirbti, jie turi pasiūlyti daugiau būstų.
„Tačiau didesnė pasiūla gali ir nepadidinti sandorių skaičiaus. Šiuo metu žmonės tapo atsargesni. NT kainos išaugo daugiau nei penktadaliu. Todėl tikėtina, kad vystytojai siūlys nuolaidas. Metų pabaigoje galime pamatyti jau sumažėjusias būstų kainas“, – prognozavo T. Povilauskas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi teigė, kad naujos statybos būstų kainos kris.
„Tie būstai, kurie buvo pastatyti seniau, dar prie pandemiją, turėtų atpigti. Gyventojams bus sunkiau pasiskolinti bankuose pinigų, todėl NT vystytojai jiems kainą sumažins. Tačiau dabar pastatyti būstai kainavo kosminius pinigus. Todėl statytojai jų nenorės parduoti pigiau. Tuo metu senos statybos būstų kainos gali netgi išaugti. Žmonės nebegalės įpirkti naujos statybos būstų, todėl jų ieškos senos statybos rinkoje.
Kainų pokyčius NT rinkoje matysime jau šių metų pabaigoje, prasidėjus šildymo sezonui. O pokyčiai gali tęstis iki kitų metų rudens. Reikia ruoštis NT rinkos stagnacijai, kuri gali tęstis nuo pusės metų iki 9 mėnesių“, – prognozavo ekonomistas.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyse, Švedijoje ar Lenkijoje būsto kainos jau dabar ėmė mažėti.
„Būstų kainos pradėjo mažėti ten, kur išaugo palūkanų normos. Lenkijoje centrinio banko palūkanos pakilo daugiau nei 6 proc. Todėl naujų būsto paskolų išdavimas smarkiai mažėja. Kai pirkėjų mažėja, vystytojai nebeskuba kelti kainų. Švedijoje taip pat pakilo palūkanų normos, nuo gegužės iki liepos mėnesio ten būsto kainos sumažėjo 8 proc.“ – komentavo ekonomistas.
Nesutinka mažinti kainų
NT bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad Lietuvos NT sektorius šiemet pirmąjį šoką patyrė prasidėjus karui Ukrainoje.
„Tiekimo grandinės nutrūko, o kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Dabar tiekimo grandinės jau nusistovėjo, tačiau jos niekada nebus tokios, kokias turėjome prieš karą. O dabar jau ateina kitas energetinis smūgis verslui. Sunkiausia bus išgyventi žiemą, nes tuo metu sunaudojame daugiausia energijos. Tačiau prisitaikėme prie karo pasekmių, prisitaikysime ir prie energetikos krizės“, – kalbėjo statybų bendrovės vadovas.
Tačiau, anot jo, šiuo metu nėra priežasčių, kad būstų kainos imtų mažėti.
„Patiriame sunkumų gaudami statybų leidimus, o jeigu jų nėra, negalime didinti ir būstų pasiūlos. Neturėdami daug būstų, negalime jų parduoti itin žemomis kainomis. Taip pat trūksta darbo jėgos, todėl turime darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Tad neįmanoma kalbėti apie statybos darbų kainų kritimą. Visi šie procesai spaudžia būstų kainų augimą. Kainos ir toliau auga.
Tačiau rinka reaguoja į aukštas kainas, todėl pardavimų sumažėjo. Kai kurios mažesnės statybų bendrovės nebegali pastatyti už suderėtą kainą, todėl arba kelią ją pirkėjui, arba su juo nutraukia sutartį. Spaudimas rinkoje didelis“, – komentavo A. Avulis.
Pasak jo, pastaruoju metu Lietuvoje būsto kainos augo 30 proc., o gyventojų atlyginimai tik 10–15 proc.
„Todėl dalis žmonių taupo ir neperka būsto. Daugelis laukia, kol pasibaigs energetinė krizė“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Jo teigimu, pigiau parduoti būstų neišeis, nes auga mokestinė našta statytojams.
„Dabar, kad galėtume statyti būstus valstybinėje žemėje turime sumokėti 75 proc. žemės vertės. Taip pat atsirado naujas infrastruktūros mokestis, kurį reikia mokėti savivaldybei. Atsiranda vis naujų reikalavimų. Kuo daugiau valdžia krauna mokesčių ant statytojų, tuo daugiau brangsta būstai“, – sakė A. Avulis.
Krizė jau prisidėjo, pirkėjai perėjo į senos statybos rinką
Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad jau prasidėjo krizė, tačiau ji yra kitokia nei prieš 15 metų.
„Tuo metu buvo sustabdyti visi pinigų kraneliai ir žmonės neturėjo pinigų. Dabar esame kitokioje situacijoje. Turime infliacijos krizę, kurios metu nuvertės turtas. Bankai ir toliau išduoda paskolas, o žmonės skolinasi vis daugiau, nes viskas pabrango. Jeigu centriniai bankai nesiims ryžtingų veiksmų, kainos nesustos augti“, – komentavo NT ekspertas.
Pasak A. Antanavičiaus, dauguma vystytojų pardavinėja ne butus, bet pažadus, t. y. būstus iš brėžinių.
„Tad esant neapibrėžtai situacijai gyventojai atsargiau perka pažadus. Todėl sandorių skaičius ir mažėja. Tuo metu senos statybos rinka gana aktyvi nepaisant infliacijos. Dalis pirkėjų iš vietoje naujos statybos būsto atsigręžia į senos statybos“, – pastebėjo NT specialistas.
Kalbėdamas apie energetikos kainų augimą A. Antanavičius prisiminė, kad dar neseniai buvo gąsdinama, kad kils kuro kainos.
„Specialistai ir pardavėjai skaičiavo, kad kainos gali pasiekti 2 ar net 3 eurus už litrą kuro. Tačiau realybė buvo kitokia, kuro kainų augimas sustojo.
Panaši situacija gali pasikartoti ir su energetiniais ištekliais. Ateis ruduo, žiema ir pamatysime, kad tos sąskaitos ne tokios didelės, kaip buvo prognozuojama“, – tikėjosi NT specialistas.
