būsto kainos

Pernai nekilnojamo turto (NT) kainos ir sandoriai pasiekė rekordines aukštumas. Anot ekonomistų, gyventojai jau pernai prisipirko būstų, tad šiemet jų tiek daug nebepirks. Vystytojai taip pat sako, kad metai NT sektoriuje bus ramesni. Tuo metu NT brokeriai skaičiuoja, kad jau pernai sandorių skaičius mažėjo. Tačiau pridūrė, kad pernai ne visi gyventojai rado svajonių būstą, nes trūko pasiūlos.

Siekdami pažaboti itin spartų būsto kainų augimą, Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto mokestį, o pirkimo-pardavimo sandoriuose uždrausti grynuosius pinigus. Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina dar nemanantis, kad formuojasi nekilnojamo turto burbulas, o siūlomos priemonės turėtų padėti to išvengti.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Būsto kainos Vilniuje nesustoja augti. Ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad dėl šios priežasties sostinė gali prarasti savo konkurencinį pranašumą. Žmonės dažniau dairysis į regionus, kur būstai pigesni. Juolab, kad dalis žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad jeigu Vilnius ir toliau pūs būsto kainų burbulą, gali tapti nebepatrauklus. Žmonės kelsis į miestus, kuriuose būstas bus pigesnis.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Koronaviruso pandemija pernai padarė bent vieną gerą darbą – trumpam sumažino vis augančias prekių ir paslaugų kainas. Tačiau šiemet, verslininkams prisitaikius prie pandemijos, finansų ekspertai 2021 metų antroje pusėje prognozuoja spartų kainų kilimą.  „Mes žinome, kad žmonės yra sukaupę daug santaupų ir kad tik išėję iš karantino visi bandys vartoti vienu metu. Tai aš neabejoju, kad 2021 metų antroje pusėje infliacija tikrai pakils.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje yra lyg įkalta į akmenį. Daugiau negu pusė SEB banko užsakymu gruodį atliktos apklausos dalyvių manė, kad gyvenamojo būsto kaina 2020 metais augs, ir tik dešimtadalis apklaustųjų prognozavo, kad kaina smuks. Labai panašūs gyventojų atsakymai buvo ir 2018 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad daugelio tuomet apklaustų gyventojų kainų augimo 2019 metais prognozė pasitvirtino.

Nuo 2010 m. iki šių metų pradžios būsto kainos visoje Europos Sąjungoje padidėjo 15 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Nors Lietuvoje kainų augimas taip pat buvo spartesnis nei vidutinis, tačiau kaimynystėje būstas brango dar greičiau. Palyginti su kitais europiečiais, lietuviai ir toliau būstą nuomojasi gana retai. Būsto kainos, skaičiuojant tiek naujos, tiek senos statybos butus ir namus, nuo pat 2006 m. smarkiai svyravo. Jei tuo metu jos augo apie 8 proc.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

Tikėtis radikalių pokyčių Lietuvos NT rinkoje 2019 metais nereikėtų, tikina šio sektoriaus ekspertai. Tiesa, jų nuomonė apie galimą būsto pigimą išsiskiria. Kol vieni beda pirštais į brangstančius darbuotojus ir mažėjantį patrauklių sklypų skaičių, kiti rodo į šalis, kuriose būstai neseniai jau atpigo dešimtadaliu. Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.

 Lietuvos bankui pranešant apie tai, kad vis daugiau imama paskolų būstui įsigyti, nekilnojamojo turto bendrovės tikina atvirkščiai. Esą šiemet per pirmąjį pusmetį parduota net penktadaliu mažiau naujų butų nei pernai. TV3 žinių studijoje apsilankęs verslininkas Arvydas Avulis teigia, kad Vilniaus butų rinka vėsta. „Statistiškai jeigu lyginsime šių metų pirmą pusmetį ir praeitų metų, matomas tam tikras atvėsimas rinkoje, nes per šių metų pirmą pusmetį buvo parduota apie 18 proc.

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje šių metų pradžioje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų sausio-kovo mėnesiais, būstas Lietuvoje pabrango 10,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau būstas brango tik Čekijoje (12,8 proc.). Latvijoje būstas per metus pabrango 10,1 proc., Estijoje - 7,7 procento.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Būsto pirkimo ir pardavimo sandorių augimas Vilniuje jau pasiekė ribas, todėl nekilnojamojo turto ekspertai 2017 metams nebeprognozuoja jo didėjimo, tačiau aktyvesnė rinka turėtų būti kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Analitikai neturi vienos nuomonės dėl būstų kainų tendencijų, tačiau sutaria, kad dėl didelės pasiūlos turėtų pigti jų nuoma.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų rugsėjį pusė (51 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 12 proc., – kad sumažės, 26 proc., – kad nesikeis. Panaši gyventojų nuomonė vyrauja jau daugiau negu metus. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, irgi manė 51 proc., kad mažės, – 9 proc., kad bus tokios pat, – 28 proc. gyventojų.

Trijose Baltijos šalyse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būstas brango labiausiai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausias ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje būsto kainos balandį-birželį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais, padidėjo 3,1 proc., Latvijoje - 6,6 procento. Per metus - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,4 proc., Latvijoje - 10,3 proc., Estijoje - 1,8 procento.

Būsto kainos ir toliau auga, tačiau iš skelbiamų duomenų pastebima, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos auga ne taip sparčiai, kaip pardavėjų įgeidžiai. Mat skelbimuose siūlomos vis didesnės kainos.  Parduodamų butų pasiūlos kainos didmiesčiuose nuo metų pradžios pasistiebė aukštyn. Didžiausias procentinis pokytis matomas Kaune – norintys parduoti butus šiame mieste vidutines kainas kilstelėjo apie 11 proc.

Nors spartus būsto kainų augimas fiksuojamas tiek Rygoje, tiek Vilniuje, kainos vis dar nepasiekė Talino lygio. Ten jos ne tik aukščiausios, bet ir didžiausias rinkos aktyvumas. Tuo tarpu Lietuvoje kainos auga ne tik sostinėje.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas toliau nuosekliai auga visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams butų įperkamumas šiuose miestuose sumažėjo. Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

33 metų žmogus, būstą perkantis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, ir 23 metų laikotarpiui besiskolinantis nuo 47 iki 60 tūkst. eurų – taip pernai atrodė vidutinis statistinis šalies gyventojas, ėmęs SEB banko būsto paskolą. Iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 metais. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 metais, išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. eurų.

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Kontrastas tarp augančių būsto kainų Londone ir krentančių kainų kitose Britanijos vietovėse toliau ryškėja, skelbia BBC. Žemės registro pirmadienį paskelbti duomenys rodo, kad nekilnojamasis turtas sostinėje nenustoja brangti, nors visoje Šiaurės Anglijoje namai pinga. Vidutinė parduodamo būsto kaina Londone pasiekė rekordinę 374 568 svarų atžymą. Namai ir butai čia kainuoja daugiau nei dvigubai brangiau nei kitur – vidutinė būsto kaina Britanijoje siekia 161 793 svarus.

Sunkiai išgalintys įsigyti namus šalyje, gyventojai apie antrąjį būstą užsienyje gali tik pasvajoti. Pastebėjusios paklausos stagnaciją, agentūros liovėsi siūlyti nekilnojamąjį turtą (NT) svetur. Susidomėjimas išgaravo Net ir krintančios NT užsienyje kainos lietuvių investuoti į antrąjį būstą svetur negundo. Pavienės NT agentūros, tarpininkavusios ieškant būsto užsienyje, šiandien sako šių objektų paklausos nematančios.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris. Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, „Domoplius.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Būsto paskolų teikėjos „Nationwide Building Society“ duomenimis, rugpjūtį būsto kainos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo labiausiai per 10 mėnesių. Vidutinė būsto kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 165 tūkst. 914 svarų sterlingų. Palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, būsto kainos rugpjūtį krito 0,4 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį būstas Lietuvoje vėl pigo, rodo Registrų centro rengiamas Lietuvos būsto kainos indeksas. Negalutiniais Registrų centro skelbiamo būsto kainų indekso duomenimis, 2010 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, Vilniuje parduoto būsto vidutinė kaina smuko maždaug 4%, o likusioje šalies dalyje – beveik 8%. Lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, šiandieninės būsto kainos Vilniuje yra mažesnės vidutiniškai 8%, o likusioje šalies dalyje – kone penktadaliu, t.y...

Šalies būsto kainos šalyje yra grįžusios į 2005 m. trečio-ketvirto ketvirčio lygį. Tai rodo valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro pateikiami pirmojo šių metų ketvirčio duomenys. Nors dabar baigiasi antrasis 2010-ųjų ketvirtis, nėra jokių požymių, kad padėtis galėtų būti pasikeitusi. Registrų centras reguliariai, maždaug kas ketvirtį, skelbia vidurinius būstų visoje šalyje ir atskirai sostinėje Vilniuje indeksus.