„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.
„Jei Europos centrinis bankas (ECB) taip pat pakeltų bazines palūkanų normas iki 5,5 proc, būsto paskolų įmokos kone padvigubėtų. Pavyzdžiui, imant 100 tūkst. eurų būsto paskolą 30 metų laikotarpiui, būsto paskolų įmoka išaugtų nuo 370 iki 700 eurų. Visgi, tikimybė, kad ECB ryšis ženkliai padidinti palūkanų normas, yra itin maža. Tai lemia kelios priežastys.
Išaugus palūkanų normoms Pietų Europos šalys nebesugebėtų susimokėti palūkanų už savo milžiniškas valstybės skolas“, – komentavo ekonomistas.
Ž. Mauricas pateikė Graikijos pavyzdį.
„Šios valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia 193 proc., Italijos – 151 proc., o Portugalijos – 127 proc. Palūkanų mokėjimui šios šalys 2021 metais išleido atitinkamai 2,5 proc., 3,5 proc. ir 2,4 proc. nuo BVP. Bet jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5,5 proc. palūkanų mokėjimai sudarytų vis didesnę dalį BVP, nes esamas skolas tektų refinansuoti didesnėmis palūkanomis.
Palūkanų mokėjimai už valstybės skolą kasmet augtų po 1–2 proc. nuo BVP ir jau po 5 metų siektų apie 10 proc. nuo BVP. Pavyzdžiui, Graikija 2011 metais už savo valstybės skolą, kuri tuo metu sudarė 175 proc. nuo BVP, mokėjo net 7,7 proc. nuo BVP siekiančias palūkanas, o tai yra daugiau nei Graikija skyrė sveikatos apsaugai (6,6 proc. nuo BVP), švietimui (4,5 proc. nuo BVP) ar krašto apsaugai (2,4 proc. nuo BVP)“ – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, išaugus palūkanų normoms sprogtų būsto kainų, kurios yra pasiekusias neregėtas aukštumas, burbulas euro zonoje.
„Būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Vidutinio ploto (90 kv. m.) būsto įsigijimui įprastai pakakdavo 5 metų vidutinių šeimos pajamų, tačiau dabar šis rodiklis euro zonos šalyse yra pakilęs iki 9 metų (Vilniuje siekia 12 metų).
Būsto kainų ir būsto nuomos kainų santykis taip pat yra pasiekęs visų laikų aukštumas ir yra 11 proc. didesnis nei 2007 metais. Būsto nuomos pajamingumas tesiekia 4 proc., tad jei bazinės palūkanų normos išaugtų iki 5,5 proc., indėlių laikymas bankuose duotų didesnę grąžą nei investicijos į NT. Be abejo, tai nebūtų tvaru, tad būsto kainos turėtų kristi ir/arba nuomos kainos turėtų kilti)“ – rašė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, išaugusios palūkanų normos stabdytų investicijų į žaliąją energetiką bei energetinį saugumą, atsisakant rusiškos naftos ir dujų importo procesą Europos Sąjungos šalyse, nes išaugtų investicijų į energetinį žalumą ir saugumą finansavimo kaštai.
„Tad ko tikėtis? Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėn. EURIBOR šių metų pabaigoje sieks 0,7 proc., o 2023 metų pabaigoje – 1,8 proc. (2024 m. pabaigoje – 1,7 proc.). Aš, dėl anksčiau išvardintų priežasčių, manau, kad palūkanos bus keliamos nuosaikiau ir vargu ar EURIBOR kitais metais viršys 1 proc.
Visgi, vienaip ar kitaip palūkanų normų kilimui pasiruošti reikėtų. Jei 3 mėn. EURIBOR pakils iki 1,8 proc. 2023 m. pabaigoje, minėtos 100 tūkst. eurų būsto paskolos mėnesinės įmokos išaugtų nuo 370 iki 466 eurų (26 proc.) t. y. 96 eurais, kas sudarys 5 proc. vidutinių šeimos pajamų. Prognozuojama, kad vidutinės šeimos pajamos Lietuvoje 2022 metais sieks 1850 eurų “, – komentavo Ž. Mauricas.
