Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas pažymėjo, kad prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, prastėjantys lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvos matomi visoje Europoje.
„Tai pastebime tiek rinkos indikatoriuose, tiek Eurosistemos makroekonominėse prognozėse. Šiuo metu taip pat stebimas reikšmingas infliacijos išaugimas. Tačiau ateityje galime tikėtis pinigų politikos griežtinimo, tačiau palūkanų normos turėtų būtų didinamos ne iš karto.
Balandžio 14 d. Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba patvirtino, kad palūkanų normos galėtų būti didinamos tik praėjus tam tikram laikui po to, kai bus baigti grynieji turto pirkimai, o juos numatyta vykdyti dar bent šių metų antrą ketvirtį, ir bendrai pokyčiai būtų daromi palaipsniui“, – sakė LB ekonomistas.
Jo teigimu, šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad šiemet galimi trys bazinių palūkanų normų padidinimai, pradedant jau liepos mėnesį.
„Taip pat įkainota, kad kitąmet palūkanų norma galėtų kilti ir virš 1 proc. Apklausiamų ekonomistų lūkesčiai paprastai šiek tiek kuklesni, tačiau jie taip pat tikisi palūkanų normų padidinimo antroje šių metų pusėje. Bet kuriuo atveju, tai tik rinkų ir ekonomistų lūkesčiai, o ECB Valdančioji taryba sprendimus priims atsižvelgdama į ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas“, – pastebėjo R. Kaminskas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas irgi prognozavo, kad ECB didins palūkanas ne 2 kartus, kaip buvo anksčiau prognozuota, bet 3 kartus.
„Tikėtina, kad pirmojo palūkanų normų didinimo galima sulaukti dar liepą. Tačiau visi didinimai sieks 0,25 proc. Dabar palūkanų norma yra minusinė, nukritusi iki -0,5 proc. Tad jeigu palūkanos normos bus didinamos 2 kartus, jos sieks – 0 proc., o jeigu tris kartus – 0,25 proc.“ – skaičiavo ekonomistas.
Didės ir bazinės, ir EURIBOR palūkanos
Anot T. Povilausko, gyventojams yra aktualios ne tik bazinės palūkanų normos, bet ir EURIBOR palūkanų normų dydis. Tai yra palūkanų normos, kurios nėra reguliuojamos ECB. EURIBOR – palūkanų normos už kurias bankai skolina vieni kitiems.
„Tačiau EURIBOR koreliuoja su bazinėmis palūkanų normomis. Todėl suskaičiavus 3 ar 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normas bandoma prognozuoti, kokios bus bazinės palūkanų normos. EURIBOR užbėgantis už akių dydis paremtas lūkesčiais.
Skaičiuojame, kad trečiąjį ar ketvirtąjį metų ketvirtį EURIBOR dydis gali pasiekti teigiamą dydį ir galbūt viršyti nulį. Skolininkai pokyčius savo piniginėse pajus, kai EURIBOR dydis viršys nulį. Dabar didžioji dalis būsto paskolų, esant minusiniam EURIBOR dydžiui nekinta“, – sakė T. Povilauskas
Anot jo,paskolos įmokos augimą, kiekvienas namų ūkis vertins skirtingai.
„Vieniems tai nesukels problemų, kitiems sumažins galimybes išlaidauti kitoms paslaugoms“, – sakė T. Povilauskas.
Kiek augs mėnesinė paskolos įmoka?
Ekonomistas R. Kaminskas irgi pažymėjo, kad palūkanų normų keitimas svarbus besiskolinantiems gyventojams, nes nuo pagrindinių ECB palūkanų priklauso EURIBOR – kintamoji paskolų palūkanų normų dalis.
„Šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad 6 mėn. EURIBOR, su kuriuo susieta dauguma Lietuvoje suteiktų būsto paskolų, 0 proc. ribą turėtų perkopti šių metų viduryje, o per 2023 m. pakilti iki 1,7 proc.
Svarbu priminti, kad tik EURIBOR didėjimas virš 0 proc. imtų veikti paskolų įmokas – taip nurodyta daugumoje būsto paskolų sutarčių, sudarytų nuo 2014 m. Ilguoju laikotarpiu palūkanų didinimas ir EURIBOR kilimas turėtų nuslopti. Nors prieš maždaug 15 metų, EURIBOR buvo perkopęs 5 proc. ribą. Šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad artimiausią dešimtmetį EURIBOR palūkanų normos lygis galėtų stabilizuotis arti 2 proc. Vis dėlto karo sąlygomis finansų rinkose galimi itin reikšmingi svyravimai, todėl situacija gali greitai ir reikšmingai pasikeisti“, – komentavo ekonomistas.
Anot R. Kaminsko, pradėjus augti palūkanų normoms, augtų paskolų įmokos ir finansinių įsipareigojimų našta gyventojams, ir dalis gyventojų galimai rinktųsi būsto nuomą, o ne skolintųsi būsto įsigijimui.
„Tačiau šiuo metu paskolos įmokos vis dar yra mažesnės nei nuomos kainos. Pavyzdžiui, rinkos dalyvių duomenimis, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose nuomos kaina už 2 kambarių butą siekia 340–540 eurų. Tuo metu 50 kvadratinių metrų butą Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose galima įsigyti už 80–150 tūkst. eurų. Mėnesinė įmoka įsigijus tokios vertės būstą su 30 metų trukmės ir 15 proc. pradinio įnašo paskola siektų 250–470 eurų. Tad šiuo atveju paskolos našta gyventojams yra šiek tiek mažesnė nei nuomos kaina.
Vis dėlto, sparčiai augant būsto pardavimo kainoms, gyventojams tenka imti vis didesnės vertės paskolas, kurias aptarnauti tampa vis brangiau, neatsižvelgiant ir į galimą palūkanų normų padidėjimą“, – skaičiavo R. Kaminskas.
Pasak jo, didėjant EURIBOR dydžiui, augtų ir paskolos įmoka.
„Pavyzdžiui, jeigu EURIBOR siekia 0 proc., vidutinė mėnesio įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą siektų 471 eurų. EURIBOR augant iki 1 proc., tokiu atveju mėnesinė įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą padidėtų 66 Eur (14,1 proc.) iki 538 eurų. EURIBOR padidėjus iki 3 proc. mėnesinė įmoka už minimą būstą padidėtų 213 eurų (45 proc.) ir siektų 684 eurų“, – komentavo ekonomistas.
Palūkanų normų didinimą vertina atsargiai
Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, lūkesčiai, kad ECB didins palūkanų normas yra, išaugę.
„Tačiau šiuo metu vyrauja neapibrėžtumas. Infliacija didelė, bet jeigu bus padidinta prekių ir paslaugų pasiūla ir mažės paklausa antroje metų pusėje galime turėti kitokią situaciją. ECB matyt šį aspektą vertina.
Euro zonos ekonominė sveikata nėra jau tokia tvirta ir gera, kad reikėtų dar labiau griežtinti pinigų politikos aplinką. Tam tikros valstybės, tokios, kaip Italija, Ispanija, Portugalija vis dar turi ekonominių sunkumų, kuriuos sukėlė pandemija. Aukštesnės palūkanų normos komplikuotų šių šalių ekonominį atsigavimą“, – komentavo ekonomistė.
Pasak I Genytės-Pikčienės, Europos šiaurinės šalių ekonomikos sparčiau atsigauna.
„Tad jeigu ir bus keliamos palūkanų normos, tai bus daroma mažais žingsneliais,stengiantis nesukelti šoko.
2009 metais Lietuvos bankas įvedė atsakingo kreditavimo taisykles. Prieš išduodant paskolas kiekvienas naujas klientas testuojamas. Šios priemonės reikalingos tam, kad užtikrintų gyventojų atsparumą palūkanų normų augimui“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, šiuo metu ECB ketina nuosaikiai didinti palūkanų normas, tad gyventojai neturėtų patirti didelių sunkumų.
