Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Prieš kelias dienas rašėte apie šaltą dušą Vakarų valstybėms dėl to, kad Rusijos rublis dar labiau sustiprėjo ir tapo stipresnis, nei buvo prieš metus. Jūsų oponentai jums atsako, kad to negalima vadinti tikru sustiprėjimu dėl Rusijos valstybės intervencijos. Tai kaip yra? Gal oficialus rublio kursas nieko nereiškia?
Tiesa slypi per vidurį. Yra dvi pagrindinės rublio stiprėjimo priežastys. Pirma priežastis yra įvestos kapitalo kontrolės – gyventojams yra apribotos galimybės pirkti užsienio valiutą, ir taip pat yra įpareigojimas eksportuojančioms ir užsienio valiutą gaunančioms įmonėms 80 procentų tos valiutos keisti į rublius. Tokios kontrolės dirbtinai didina rublio paklausą ir mažina jo pasiūlą.
Bet esminis dalykas, kita medalio pusė yra ta, kad jeigu tos įmonės neturėtų tos valiutos, tai negalėtų keisti į rublius ir jis čiuožtų žemyn. Bet jie kitos valiutos turi labai daug, nes Rusijos eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį bus neabejotinai rekordinis ir dvigubai didesnis nei praeitais metais. Pagrindinė to priežastis – išaugusios žaliavų kainos. Europa kol kas neatsisako energetinių žaliavų importo ir tie milijardai iš Europos kol kas dideliais kiekiais juda į Rusiją ir stiprina patį rublį.
Josepas Borrelis gerai pasakė, kad nuo karo pradžios Europa Ukrainai davė paramos už 1 milijardą eurų, o Rusijai jau sumokėjo 36 milijardus. Reiškia, kad per dieną sumoka Rusijai tiek, kiek Ukrainai per visą karo laikotarpį.
Bet jie turi argumentą – jeigu mes visko atsisakysime, tai turėsime tokių ekonominių sunkumų, kad negalėsime padėti nei kariaujančiai, nei po karo atsikuriančiai Ukrainai. Gal tai rimtas argumentas?
Taip, galima iš dalies sutikti, nes ekonomika, o ypač tokia kaip Vokietijos, yra kaip tanklaivis ir ją apsukti per keletą mėnesių gali būti labai sudėtinga. Matyt, dėl to ta strategija ir pasikeitė. Ukraina yra vis labiau remiama ginklais, nes suprantama, kad trumpalaikėje perspektyvoje didžiausią neigiamą poveikį Rusijai gali padaryti būtent karinės nesėkmės.
Ekonominis poveikis bus ilgalaikis, nes Europai nepavyksta greitai atsisakyti energetinių žaliavų importo iš Rusijos. Kol Europa sugebės perorientuoti savo energetikos sektorių nuo Rusijos prie kitų šaltinių, tam reikės laiko. O kai jau perorientuos, Rusija tikrai paklius į labai labai didelę bėdą ir tada mes jau matysime tą realų didelį ekonomikos smukimą, kuris, deja, šiai dienai nėra toks didelis, kokio buvo tikėtasi.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
