Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius apie konkrečius būsto kainų pokyčius 2019-aisiais nėra linkęs šnekėti. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad NT kaina yra išlaidų žemei, infrastruktūrai bei statyboms suma. O visos šios sudedamosios dalys vis brangsta.
„Ir šioms sudedamosioms NT vystymo kompanijos įtakos negali daryti. Štai žemės kaina didėja, nes statyboms tinkamų žemės sklypų kiekis rinkoje mažėja. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje žemės prieinamumas sumažėjęs ir dėl pasikeitusios valstybės politikos. Statybai iš valstybės nuomojamuose sklypuose reikia sudėtingesnių ir daugiau procedūrų, taip pat teisininkų pagalbos. Tai kelia projekto vystymo kaštus, ypač centriniuose miestų dalyse.
Tiesa, Vilnius ir Klaipėda dabar rengia savo bendruosius teritorijų planus, kurie 2019 metais bus patvirtinti. Taigi, priklausomai nuo sprendimo, kai kurios statyboms tinkamos teritorijos galėtų atsilaisvinti. Tokiu atveju kaina galėtų keistis į mažesnę pusę“, – aiškino M. Statulevičius.
Anot pašnekovo, vystant NT projektą, būtinos ir nemažos investicijos į formuojamo kvartalo infrastruktūrą, pradedant kelių tvarkymu, baigiant nuotekų sistemos įrengimu. Už visa tai, pirkdami būstą, susimoka patys gyventojai, o ateityje kaina tikriausia kils.
„Didžiausią statybų kaštų dalį sudaro darbo užmokestis, o darbuotojų rasti darosi vis sunkiau. Ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai darbininkai kaštus šiek tiek amortizuoja, bet ilguoju laikotarpiu šie kaštai vistiek augs. Ateinantys metai nebus išimtis“ , – pastebi NT plėtros asociacijos vadovas.
M. Statulevičius priduria, kad tikėtis būsto kainų mažėjimo 2019 m., ypač Vilniuje, nederėtų ir todėl, kad sostinė yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje. Čia NT rinka išlieka itin aktyvi, o kalbų apie neva mažėjančius butų pardavimus nepatvirtina faktai.
Vieniems pervertintas, kitiems lengvai įperkamas
Tai, kad būsto kainos Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje kitąmet bus panašios, kaip ir 2018 m., mano ir „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
„Kainų pokyčiai labiau priklausys nuo atskirų segmentų. Jau dabar kai kurie mažiau žinomi NT vystytojai bando vilioti pirkėjus nuolaidomis. Bet didelio butų pertekliaus rinkoje nėra. Kainų kritimo kol kas nefiksuojame niekur Lietuvoje. Manau, kad tokia situacija išliks ir kitąmet“, – sakė S. Vagonis.
Be to, „Ober-Haus“ atstovo teigimu pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau už būsto kainas. Tai esą lemia išaugusį jo įperkamumą.
Priešingos nuomonės laikosi NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Jis įsitikinęs, kad būstas šiuo metu Lietuvoje pervertintas, o kitąmet spaudimas NT kainoms artėti prie realios turto vertės išliks.
„Nors smarkių pokyčių kainose ir nesulauksime, bet nuosaikesnių kainų korekcijų tikėtis galime. Tai jau pastebima ir užsienio rinkose – Anglijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Čia NT kainos krito nuo 5 iki 10 proc. Toks rodiklis būtų realus ir ateinančiais metais Vilniuje“, – pažymėjo A. Antanavičius.
„Real data“ vadovo teigimu, ateinančiais metais kiek mažesnes būsto kainas gali lemti griežtėjantis banko paskolų išdavimas ir Europos centrinio banko sprendimas didinti palūkanų normas.
Be to, A. Antanavičius pastebi, kad kitąmet ir toliau gali išsilaikyti tendencija, kai naujai vystomų NT projektų kainos išlieka tokios pačios, bet jos siūlo didesnę vertę vartotojams. Pavyzdžiui, elektromobilių pakrovimo stoteles arba aukštesnę pastato energetinę klasę.
Iš savo rajonų nebebėga
Kalbinti NT ekspertai teigia taip pat šalies būsto rinkoje fiksuojantys ir kai kurias naujas tendencijas, kurios, tikėtina, toliau stiprės kitąmet. Štai M. Statulevičius atkreipė dėmesį į tai, jog didžiųjų miestų gyventojai vis dažniau naujo būsto ieško ne kitame rajone, o savo gimtosios seniūnijos ribose.
„Kitaip tariant, jeigu žmogus gyvena Naujininkuose ar Šnipiškėse, tai žmonės naujos statybos butus noriai perka taip pat čia, o ne jų ieško kitame miesto gale, kaip buvo anksčiau“, – pastebi M. Statulevičius.
Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo teigimu, ir toliau išlieka ryški gyventojų kėlimosi iš priemiesčių į miestų centrus tendencija. Tai pastebima visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.
S. Vagonis tikina, kad situacija kiek kitokia. Nors dalis žmonių ir atsikando gyvenimo miesto pakraštyje be išvystytos infrastruktūros, tačiau pastebima nauja grįžimo į priemiesčius banga.
„Tik jeigu anksčiau sklypai buvo perkami neurbanizuotoje zonoje, plyname lauke, tai dabar jie įsigyjami ten, kur infrastruktūra jau suformuota. O namai Vilniuje kasmet kyla vis dažniau. Jeigu 2017 m. buvo pastatyta apie 550 namų, tai 2018 m. jau 850“, – lygino S. Vagonis.
Registrų centro duomenimis, 2018 pirmąjį pusmetį daugiausiai butų ir namų sandorių buvo užfiksuota gegužę – tuomet bendras įsigytų butų ir namų kiekis siekė 4148 ir tai buvo antras pagal rezultatyvumą mėnuo Lietuvos būsto sandorių rinkoje nuo pat 2007 metų.
