s. vagonis

Rinkos dalyviai kritikuoja pasirinkimą turto vertinimo konkursų laimėtoją rinktis pagal mažiausios kainos kriterijų. Jie įžvelgia riziką, kad valstybės turtas kartais gali būti parduotas per pigiai arba iš viso neparduotas. Valstybinio sektoriaus atstovai pripažįsta, jog konkursų sąlygas reikėtų keisti. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų imtis planuoja tik daugiau tokių pirkimų skelbiantis Turto bankas.

Tikėtis radikalių pokyčių Lietuvos NT rinkoje 2019 metais nereikėtų, tikina šio sektoriaus ekspertai. Tiesa, jų nuomonė apie galimą būsto pigimą išsiskiria. Kol vieni beda pirštais į brangstančius darbuotojus ir mažėjantį patrauklių sklypų skaičių, kiti rodo į šalis, kuriose būstai neseniai jau atpigo dešimtadaliu. Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, išsinuomojusiems valstybinius žemės sklypus, ketinama griežtinti veiklos sąlygas. Seime užregistruotos Žemės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naujiems tokios žemės nuomininkams ją išsipirkti, o jau turintiems sutartis – sumokėti 20 proc. sklypo vertės mokestį. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tokia tvarka suteiktų aiškumo, tačiau ji būtų skausminga kai kuriems projektams, o išaugusias plėtros sąnaudas statytojai tikriausiai perkels vartotojams.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Nors dalis nekilnojamo turto ekspertų šiais metais prognozavo, kad būsto kainos Lietuvoje ne tik neaugs, bet ir kris, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Žinių radijas   Pastaruoju metu sumažėję nekilnojamojo turto pardavimai yra geras šaltas dušas tiems, kurie tikėjosi naujo rinkos bumo, „Žinių radijui“ sakė bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, ir krizės ženklų rinkoje nematyti:   „Tokio bumo, kuris buvo 2007 ar 2008 metais tikėtis neverta.

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv.

2013-ieji NT rinkoje buvo aktyvūs. Dar aktyvesni, prognozuojama, bus 2014-ieji, tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pataria per daug neįsijausti. Lietuvoje 2013 metais buvo aktyviausiai investuota į nekilnojamąjį turtą. 157 mln. eurų. Latvijoje jos išaugo 104 mln. eurų, Estijoje 122 mln. eurų. Latvijoje labiausiai iš Baltijos šalių išaugo biurų nuomos kainos (15 proc.), Estijoje – butų kainos (20 proc.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai.

Pastaruosius keletą mėnesių butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo beveik stabilios, o sandorių gausa išsiskyrė Klaipėda ir Vilnius. Ekspertai pastebi, kad didelis sostinėje vystomų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičius byloja apie pernelyg didelį optimizmą – visų dabar vystomų butų gali nepavykti parduoti.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų naujausia apžvalga rodo, kad 2011 metais šio rinkos segmento plėtra buvo gana vangi, visgi praėję metai turėjo pradžiuginti turto savininkus nedideliu nuomos kainų augimu. Teigiami kainų pokyčiai buvo stebimi biurų, sandėliavimo bei prekybinių plotų sektoriuose. Savo ruožtu investicinių sandorių srityje, nepaisant rinkoje nusistovėjusių ir stabilią būseną pasiekusių nuotaikų, ryškesnių procesų 2011 metais nebuvo užfiksuota.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ teigia, kad 2011-ieji metai Lietuvos komercinio NT rinkoje prasidėjo ramiai, be didesnių permainų. Komercinių patalpų nuomos ir pardavimo kainos per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik nesikeitė, užimtumo rodikliai išliko stabilūs, o didžioji dalis naujų projektų statybų kol kas dėliojama tik popieriuje.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau iniciatorių, ketinančių senas ir apleistas gamyklas paversti ekonomišku gyvenamuoju plotu.Tačiau kad ir kaip patraukliai ši idėja kai kam skamba, nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus. Tai kelia vis daugiau visuomenės diskusijų, mat iš vienos pusės, perdarant senus vaiduoklius į loftą ne tik gražinamas miestas, bet ir elgiamasi ekologiškai: ne griaunat ir statant naują, o tiesiog rekonstruojant. Tokio būsto ir kaina atitinkamai mažesnė nei naujo.