Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad jų duomenimis, bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1 proc.
„Aš manau, kad jeigu kalbame apie ketvirčio rezultatus tarp antro ir trečio, tai 2 proc. pakilimas yra labai nemažas, ypač jeigu kalbame tik apie trijų mėnesių rezultatą“, - pasakoja S. Vagonis.
Anot jo ateinančiais metais galime tikėtis panašaus kainų augimo, o gal net ir spartesnio. Tam turės įtakos palankios skolinimosi sąlygos, po truputėlį augantys žmonių atlyginimai bei apsipratimas prie naujos valiutos.
„Jeigu žiūrėtumėme į kaimyninių šalių pavyzdžius, tai rinka sekančiais metais po euro įvedimo tampa aktyvesnė, nes žmonės pripranta prie valiutos ir pati valiuta teigiamai daro įtaką šalių ekonomikoms“, - tikina nekilnojamo turto ekspertas.
Parduotas rekordinis skaičius naujų butų
2015 metais būsto rinkoje Vilniuje bus parduota apie 3500 naujų butų, o tai yra net 20 proc. daugiau nei rekordiniais 2014 metais. Nors nekilnojamojo turto ekspertai prognozavo, kad 2015 metais naujų butų pardavimo tempai lėtės dėl euro įvedimo, prognozės nepasiteisino.
Pasak UAB „Eika“ plėtros direktorius Martyno Žibūdo, rinka sureagavo priešingai nei kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje po euro įvedimo. Naujos statybos butų pasiūla šių metų vasarą pasiekė rekordinę 4000 ribą, tačiau šiuo metu ji jau sumažėjo iki 3600-3700 naujų butų, nes aktyvūs pirkėjai neleido pasiūlai išlikti rekordinėse aukštumose.
„Pagrindinis klausimas, į kurį atsakymo ieško nekilnojamojo turto plėtotojai ir pirkėjai: ar būsto rinka jau yra prisotinta? Vertinant makroekonominius Lietuvos ir Vilniaus rodiklius, neigiamų pokyčių, susijusių su gyventojų gerove, nesimato: nedarbas mažėja, santaupos didėja, sostinės gyventojų skaičius auga, o pinigų kaina vis dar išlieka istorinėse žemumose. Todėl tikimės, jog 2016 metais naujų butų pardavimai Vilniuje išlaikyti 2015 metų lygį. Kitais metais tiek nekilnojamojo turto plėtotojų, tiek pirkėjų rinka turėtų stabilizuotis ir nebeaugti tokiais tempais, kokie buvo fiksuoti šiais metais. 2016 metais ieškantys būsto turės apie 3500-4000 naujos statybos butų pasirinkimo galimybes, o pardavimai per mėnesį vidutiniškai svyruos 250-300 butų ribose“, - prognozuoja M. Žibūda.
Kuo išsiskyrė 2015 metai?
„Eika“ plėtros direktorius teigia, kad per šiuos metus itin pasikeitė būsto pasiūlos struktūra. Prabangaus būsto pasiūla sostinėje padidėjo beveik 5 kartus, o vidutinės klasės – daugiau nei 2 kartus. Nekilnojamojo turto plėtotojai taip sureagavo į rinkos poreikį ir 2015 metais pasiūlė bei sėkmingai realizavo gerokai daugiau prestižinės klasės būsto.
„2015 metai išsiskyrė ir tuo, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama iš sukaupto nuosavo kapitalo. Iki šiol 5-6 naujos statybos butai iš dešimties įsigyjami nuosavomis lėšomis, be būsto paskolos. Didžiąją dalį sostinės būsto pasiūlos sudaro nekilnojamojo turto rinkos naujokės, kurios plėtoja savo pirmuosius projektus, nukreipiančios sukauptas lėšas į nekilnojamojo turto plėtrą iš kitos pagrindinės veiklos“, - sako pašnekovas.
Būsto kainos Estijoje auga sparčiausiai
Nors būsto kainos Lietuvoje per metus kyla keliais procentai, tačiau lyginant su Estija, mūsų kainų augimas nėra didelis.
„Šiais metais Taline kainos kilo apie 5 proc. per vienuolika mėnesių. Tačiau jeigu žiūrėsime nuo dugno, kuris buvo pasiektas po krizės, tai Lietuvoje kainos šoktelėjo apie 10-15 proc. skirtinguose miestuose. Tuo tarpu Taline po paskutinių augumų galima sakyti, kad kainos pasiekė prieškrizinį lygį, tai reiškia, kad augimas yra apie 70 proc.“, - teigia S. Vagonis.
Tuo tarpu Rygoje būsto kainos prieš pora metų augo sparčiau 5-10 proc., tačiau pastaraisiais metais stebimas sulėtėjimas.
Norint įsigyti būstą lietuviams reikia ilgiau taupyti
Trečią 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėjo nusipirkti 42,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Pagal galimybes beveik susilyginome su estais – vidutines pajamas gaunantis Talino gyventojas šiuo metu gali nusipirkti 42,6 kv. m panašios kokybės būstą. Kaip ir anksčiau, didžiausią būstą gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis Rygos gyventojas – 53,4 kv. metro.
„Trečią šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą visose Baltijos šalių sostinėse didėjo, kadangi vidutinis realusis darbo užmokestis augo sparčiau negu būsto kainos“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Įperkamo būsto plotas daugiausiai išaugo Rygoje: per metus – 3,2 kv. metro. Mažiausiai pasikeitė Talino gyventojų galimybės – jų įperkamo būsto plotas padidėjo 1,4 kv. metro. Vidutines pajamas gaunančio vilniečio įperkamo senos statybos būsto plotas per metus padidėjo 2,3 kv. metro.
Kai darbo užmokestis didėja sparčiau negu kainos, trumpėja laikas, būtinas pradinei būsto įmokai sukaupti. SEB duomenimis, vidutinį darbo užmokestį gaunančiam vilniečiui, norinčiam gauti paskolą ir nusipirkti 40 kv. m standartinį būstą gyvenamajame rajone, kad sukauptų pradinę 15 proc. įmoką, tektų taupyti ilgiausiai – dvejus su puse metų, jei taupyti skiriama 30 proc. pajamų. Talino gyventojas užtruktų dvejus metus ir du mėnesius, Rygos – metus ir septynis mėnesius. Per metus šis laikotarpis Vilniaus ir Talino gyventojams sutrumpėjo maždaug puse mėnesio, Rygos – vienu mėnesiu.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, trečią šių metų ketvirtį vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma buvo mažiausia - 2,01 procento. Estijoje ir Latvijoje - atitinkamai 2,69 ir 3,37 procento.
„Jei dabartinės tendencijos – spartesnis, palyginti su būsto kainomis, darbo užmokesčio augimas, mažos palūkanos – Lietuvoje išliks ir toliau, greitai sąlygos įsigyti būstą mūsų šalyje gali tapti geresnės negu Estijoje“, - teigia J. Varanauskienė.
