Nori aktyvesnės valstybės rolės
Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.
„Net 95 proc. apklaustųjų pritarė nuomonei, kad jaunam asmeniui išsimokėti būsto paskolą yra pakankamai sunku. Panašiai galvoja ir gaunantieji vidutines pajamas: 90 proc. jų pritarė, kad gaunant vidutines pajamas paskolą išsimokėti taip pat pakankamai sunku“, – apklausos rezultatus vardijo R. Brazienė.
Tyrėjos teigimu, daugiausiai sunkumų jaunimui, ieškančiam nuosavo būsto, kyla dėl didelių nuomos ar išlaikymo kaštų ir nepalankių įsigijimo sąlygų.
Kaip rodo tyrime cituojami „Eurostat“ duomenys, 2017 m. pirmąjį ketvirtį būstų kainos Lietuvoje augo bene labiausiai visoje ES, net 9,5 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu 2016 m. Mus pagal šį rodiklį aplenkė tik Čekija ir Vengrija.
Kita dažna kliūtimi norint įsigyti būstą įvardijami aukšti bankų reikalavimai paskolų gavėjams.
„Įdomu pastebėti, kad tyrime dalyvavęs jaunimas pasisako už svaresnį valstybės vaidmenį būsto politikoje. Net 65,4 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritarė nuomonei, kad bankai labiau reguliuoja apsirūpinimą būstu nei valstybė, ir tik kiek mažiau nei trečdalis sutiko, kad valstybė apskritai neturėtų kištis į apsirūpinimo būstu klausimus, nes tai paties žmogaus asmeninė atsakomybė“, – komentavo R. Brazienė.
Kainos atbaido investuotojus
Tokie apklausos rezultatai nenustebino NT eksperto, įmonės „Real data“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus. Jis teigė, kad vis sunkesnis būsto įperkamumas yra galvos skausmas daugelyje pasaulio didmiesčių įsikūrusiems jaunuoliams, o aukštos būsto kainos gali skaudžiai atsiliepti ir investuotojų pritraukimui.
„Šiandien Vilniuje net ir gaunantieji vidutines pajamas gali sau leisti tik nedidelį ekonominės klasės butą miesto pakraštyje, bet, tokiu atveju, bus susisiekimo su centru, laisvalaikio leidimo vietų stokos problemų. Apie būstą centrą negalima net svajoti, geriausiu atveju tokie žmonės gali įsigyti senos statybos butą tarp centro ir miesto pakraščių. Nemanau, kad tokia situacija gera“, – sakė A. Antanavičius.
Jis pažymėjo, kad šios problemos šaknų reikėtų ieškoti apie 2000 m.
Tuomet visame pasaulyje prasidėjusi kiekybinio skatinimo ir žemų palūkanų era lėmė, kad būsto kainos ėmė kilti greičiau už gyventojų pajamas. Vos prieš kelis dešimtmečius įsigyti nuosavą būstą užtekdavo ketverių – 5 metų dydžio vidutinių atlyginimų.
„Aukštos NT kainos gali atsisukti ir kitu galu. Štai „Amazon“ pastaruoju metu ieško vietos antrai savo būstinei JAV, kurioje dirbs apie 50 tūkst. žmonių. Vienas iš pagrindinių įmonės kriterijų dabar yra būtent NT kainos konkrečiame mieste. Jie supranta, kad ten dirbs nemažai jaunų žmonių, todėl miestai, kuriuose būstų kainos itin aukštos, šio investuotojo dėmesio nesulauks“, – aiškino „Realdata“ vadovas.
Tėvus palieka rečiau
Tačiau ką tokioje situacijoje A. Antanavičius pataria apie savo būstą svajojančiam jaunimui?
„Šiuo metu skubėti pirkti buto už paskutines santaupas gal ir nėra geriausia idėja. Dabar Vilniaus NT rinka yra ciklo viršuje, Kauno pakeliui į viršūnę“, – sakė A. Antanavičius.
Jis pridūrė, kad tikėtis bent dešimtadaliu žemesnių NT kainų sostinėje artimiausiais metais yra realu. Tai, be kita ko, gali lemti pasikeitusi bankų finansavimo aplinka ir mažėjantis išduodamų paskolų skaičius.
VDU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė ir tai, kad vis sunkiau įperkamas būstas jaunimą verčia ilgiau gyventi su tėvais.
Kaip pažymi R. Brazienė, tradiciškai vėlyvas išėjimas iš tėvų namų buvo ir yra būdingas Pietų Europos jaunimui. Tačiau pastaruoju metu šios tendencijos vis dažniau pastebimos ir kitose Europos šalyse.
„Didžiausia dalis 25–34 m. asmenų, gyvenančių su tėvais, yra Rytų ir Vidurio Europos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Pietų Europos valstybėse“, – teigia VDU tyrėja.
„Eurostat“ duomenimis, 2017 m. su tėvais gyveno 43,3 proc. 18 – 34 m. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei 7 proc. punktais daugau už visos ES rodiklį – 35,9 proc.
