butai

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“ skelbia, kad nekilnojamo turto (NT) rinka Vilniuje pagal pardavimus lapkritį augo 17 proc. Jei pardavimų tempas nemažės, prognozuojama, kad per 2024 m. bus parduota daugiau nei 3000 butų, o tai yra 40 proc. daugiau nei pernai.

Pastaraisiais metais butai vis mažėja. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai tikina, kad butai mažėja, nes jų išplanavimas gerėja. Vis tik NT brokeriai pastebi priešingą tendenciją. Anot jų, pirkėjai graibsto didesnius būstus, nes nori gyventi erdviau ir patogiau. Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įvardija, kad mažiausias būstas turėtų siekti bent 50 kvadratinių metrų. Anot jo, butų mažėjimo tendencija kelia nerimą.

Rugsėjį fiksuoti 3,4 proc. mažesni butų pardavimų rezultatai, palyginti su rugpjūčiu, tačiau sandoriai augo 8,4 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso praėjusį mėnesį Lietuvoje sudaryti 2650 butų sandorių, o brangiausi susitarimai sudaryti Vilniuje, praneša „Verslo žinios“. Pasak „1Partner LT“ vadovo Viktoro Račkovskio, 4 didžiausi mėnesio sandoriai viršijo 600 tūkst. vertės ribą. Brangiausiai rugsėjį parduotas butas kainavo 950 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu vis dažnėja atvejų, kai žmonės susiduria su netikėtomis nuomotojų užgaidomis. Būstų savininkai prašo nuomininkų, kad šie, išvykę iš namų, sumokėtų tam tikrą pinigų sumą už kambarių tvarkymą, o apie tai svečiams iš anksto nebūna pranešta. Kai kuriais atvejai yra prašoma, kad būsto nuomininkai patys užsakytų valymo paslaugas, kai išvyksta. Specialistai tai vertina dviprasmiškai.

Rugpjūčio 1-ąją dieną Noreikiškėse vyko įspūdingas „NOA butai“ projekto pristatymo renginys, kuris susirinkusius svečius sužavėjo savo šiuolaikiškumu ir jaukia atmosfera. Atvirų durų vakarą buvo galima ne tik susipažinti su naujais moderniais butais, iškilusiais greta Kamšos botaninio–zoologinio draustinio, bet ir pasimėgauti griliuje keptu maistu, ruoštu šefo Roberto Svetlausko, o neįprastą bei kūrybingą būstų pristatymo renginį papildė DJ Ericho muzikinis nuotykis, surengtas tiesiog balkone.

Pastebima, kad šiuo metu naujų butų pasiūla didėja greičiau nei paklausa. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro vidutinės klasės baigti arba baigiami statyti būstai, skelbiama „Eika Development“ pranešime. Pastebima, kad populiariausi šiuo metu yra baiginėjami statyti arba jau baigti butai.

Siekdama didinti gynybos finansavimą Finansų ministerija nusitaikė į būstų nuomotojus – siūlo naikinti verslo liudijimus tokiems smulkiesiems verslininkams ir taikyti jiems 15 procentų Gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Ekspertai sako, kad su didesniais mokesčiais susidūrę nuomotojai gali šią naštą permesti ant nuomininkų pečių, tokiu būdu ir taip aukštos nuomos kainos dar sparčiau šoktų į viršų.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, gegužę, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 4,7 proc. iki 3047,16 euro už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu, – butai Taline atpigo vidutiniškai 0,2 procento. Kainų mediana per metus smuko 2,7 proc. iki 2909,7 euro už kvadratinį metrą, o per mėnesį – 0,3 procento.

2024 metų balandžio mėnesį pirkėjai įsigijo 251 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 41 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3155 eurai. Balandį Vilniaus NT rinkoje taip pat buvo nutraukta 41 preliminari sutartis. Praėjusių metų balandį buvo parduoti 251 butai, o 2022 metais buvo susitarta dėl 274 būsto pirkimų. Balandžio mėnesio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 285 eurus.

Per artimiausius 6 metus 1 tūkst. būstų Lenkijoje pastatyti planuojantis nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigiamai atsiliepia apie kaimyninės šalies būsto politiką. „Jau 2 metus būsto rinka Lietuvoje yra apmirusi. Vilniuje parduodama 2–3 kartus mažiau, o bendrai rinka yra du kartus sumažėjusi. Tikimės, kad šiemet rinka nors šiek tiek atsigaus. Tačiau šie pastarieji metai ir paskatino ieškoti rinkų, kuriose situacija yra kitokia.

Gyventojų būstai mažėja, dalis gyventojų renkasi vos 20 kvadratinių metrų butus, nes didesnių paprasčiausiai neįperka. Ekonomistas pastebi, kad lietuvių būstai yra vieni mažiausi Europoje. O nekilnojamo turto (NT) vystytojai ramina, kad, nepaisant dydžio, butai yra gerai išplanuoti, todėl vietos gyventojams užtenka. NT bendrovės „Citus“ vyr.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Daugiabučių statybos apimtys trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šiemet smunka į 2016 m. lygį, sako nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, apskritai sparčiai lėtėja bet kokio būsto statybos visoje šalyje. „Sumažėjimas tikrai yra ženklus. Palyginus 2024 m. su 2023 m., (...) parduodamo ploto (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ELTA) bus pastatyta apie 135 tūkst. kv. m mažiau.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Kauno rajono savivaldybė už daugiau nei 2 mln. eurų pirks 25 butus neįgaliesiems ir gausioms šeimoms. Tokį sprendimą priėmė sausio pabaigoje posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba. Socialinių būstų pirkimas, kuriam pritarė rajono politikai, vykdomas pagal Kauno regiono plėtros tarybos patvirtintą 2022–2030 metų planą. Juo remiantis, butai turės būti nupirkti 2024–2027 metais. Pagal eilę jie bus skirti neįgaliesiems ir gausioms šeimoms. Iš butams skirtos 2,35 mln. eurų sumos 2 mln.

Elektroninėje varžytynių sistemoje šiuo metu galima aukciono būdu įsigyti 11 būstų, kurie yra Kėdainių rajone. Žmonėms tai yra išties patogu, nes dalyvauti aukcione galima neišėjus iš namų. Vis dėlto labai svarbu, kad gyventojai atkreiptų dėmesį į pilnus parduodamų subjektų aprašymus, nes nemačius gyvai parduodamo nekilnojamojo turto, jį nusipirkus gali ištikti nemenkas šokas. Štai Daukšių kaime yra parduodamos sandėlio patalpos, garažas.

Rusijoje pagal straipsnį „už RF armijos diskreditavimą“ ketinama konfiskuoti butus ir kitą turtą, praneša UNIAN. Atitinkamą pasiūlymą įstatymų leidybos lygiu pirmadienį pateikė Valstybės Dūma. Omenyje turimas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisų projektas „dėl turto konfiskavimo“. Rusijos žiniasklaida pažymi, kad visas įstatymo projekto tekstas dar nepaskelbtas.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų.

Praėjus beveik savaitei po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, aiškėja, kad ir savo būstą apdraudę gyventojai patirs didžiulius nuostolius. TV3 žinių kalbintas Viršuliškių daugiabučio gyventojas pasakoja, kad buvo apdraudęs tiek būstą, tiek jame esantį turtą, tačiau iš draudimo bendrovės išgirdo, kad jam bus atlyginta mažiau nei pusė buto vertės. Kai kurie namų netekę žmonės jau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę vienkartinei išmokai gauti.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, butų pardavimai augo, o kainos nesikeitė arba tik simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. iki 2632, o per metus sumažėjo 13,3 procento. Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, mažėja trečią mėnesį iš eilės. Vien tik rugpjūtį butai atpigo vidutiniškai 2,8 procento. Praėjusį mėnesį vidutinė kvardratinio metro kaina buvo tik 1,7 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 2970 eurų, rodo Estijos žemės departamento penktadienį paskelbti duomenys. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,7 proc., per metus pakilo 1,3 proc. iki 2804 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,5 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 4,5 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 3052 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Taline pabrango vidutiniškai 5 procentais. Kainų mediana per mėnesį nukrito 5,9 proc., per metus pakilo 4,1 proc. iki 2916 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 21,5 proc., per metus – 26,2 proc.

Naujų butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželiu, padidėjo, tačiau bendri jų pardavimai pastebimai sumenko. Parduodamų butų kainos Vilniuje ir Kaune liepą keitėsi nežymiai, kiek didesnis pokytis fiksuotas Klaipėdoje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, per mėnesį parduotų butų daugiabučiuose skaičius smuko 20,7 proc. iki 2261, o per metus – 23,7 procento. Vilniuje liepą parduoti 688 butai – 27 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 0,4 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 3192 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 7,3 procento. Kainų mediana per mėnesį augo 3,5 proc., per metus – 6,3 proc. iki 3098 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 14,8 proc., per metus – 15 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė pirks 15 butų suaugusiems asmenims su proto ar psichikos negalia. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė sostinės taryba. Už sprendimą balsavo 37 tarybos nariai, keturi susilaikė. Butuose savarankiškai apsigyvens negalią turintys asmenys, jiems bus užtikrinama individuali socialinių darbuotojų pagalba. „Šiuo metu apsaugoto būsto paslaugos jau teikiamos 14-ai vilniečių ir jų plėtra yra būtina.

Trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – gegužę, palyginti su balandžiu, sumenko tiek pirminės, tiek visos rinkos butų pardavimai, o jų kainos keitėsi simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumenko 8,8 proc. iki 2,57 tūkst., o per metus – 10,5 procento. Vien Vilniuje gegužę parduoti 954 butai – 0,9 proc. daugiau nei balandį, bet 1,27 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 7,1 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3205 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) butai Taline pabrango vidutiniškai 7,6 procento. Kainų mediana per mėnesį augo 8,1 proc., per metus – 5,4 proc. iki 2994 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 27,4 proc., per metus sumažėjo 13,1 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 2982 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 5,4 procento. Kainų mediana per mėnesį sumenko 0,2 proc., per metus pakilo 4,8 proc. iki 2771 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 16,9 proc., per metus – 11,9 proc.

Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto (NT) investicinio patrauklumo – pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu, skelbia Registrų centras. Pernai visoje šalyje įregistruota daugiau nei 34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių – maždaug 13 proc. mažiau nei 2021-aisiais.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 24,2 proc. didesnė nei pernai spalį – 2961 euras. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) butai Taline brango kukliai – vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,3 proc., per metus – 26,3 proc. iki 2870 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 2,1 proc., per metus – 34,4 proc.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Sostinės būsto nuomos rinkoje paklausai ir toliau viršijant pasiūlą, visuomenei oficialiai buvo pristatyti pirmieji daugiabučiai, skirti tik nuomai. Vilniaus Šnipiškių rajone esančiame „Naujojo Skanseno“ kvartale, įsikūrusiame tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių, pirmuoju etapu pasiūlyti 124 įvairaus dydžio butai projekte „Lumi namai“, kuriuos valdo estų nekilnojamojo turto plėtotoja „Lumi Capital“. Šiuo žingsniu realizuojamas praėjusiais metais NT rinką sudrebinęs 125 mln.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį atpigo  vidutiniškai 0,6 proc., o nuo šių metų pradžios – pabrango 7 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Bendrovės skaičiavimais, vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 967 eurai už kvadratinį metrą. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos rugpjūtį butų mažėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželio mėnesiu, butų pardavimai Lietuvoje sumenko, o jų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, liepą Lietuvoje parduotų daugiabučių butų skaičius sumažėjo 3,5 proc. iki 2962, o per metus – 16,9 procento. Vilniuje birželį parduota 910 butų – 5,6 proc. mažiau nei birželį ir 22,4 proc. mažiau nei 2021 metų liepos mėnesį.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Šešiasdešimt vilniečių šeimų už butus sumokėjo avansą, tačiau liko ir be pinigų, ir be nuosavo stogo virš galvos. Butų sostinėje pirkėjus toks likimas ištiko dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam.

Populiarus Vilniaus gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų klubas ėmė pyktis su po tuo pačiu stogu gyvenančiais vilniečiais. Miestiečiai ėmė skųsti klubo savininkus dėl naktimis atidundančio vakarėlių triukšmo, o verslui pikta, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė leido tame pačiame pastate virš klubo keisti patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją: virš triukšmo šaltinio įrengti butus ir įsikurti žmonėms. Naktinis klubas „Soho“ sostinėje, Švitrigailos g. veikia nuo 2008-ųjų.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 29,7 proc. didesnė nei pernai birželį – 2961 euras. Per mėnesį butai Taline atpigo vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 2,2 proc., per metus – 33,3 proc. iki 2899 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9,5 proc., per metus padaugėjo 18 proc. iki 929, o bendra sandorių vertė atitinkamai sumenko 7,8 proc.