butai

Vieniems pajūris – vasaros poilsio vieta nuomojamame viešbučio kambaryje, kitiems – antri namai. Tačiau vis daugiau lietuvių per vasarą nori ilsėtis ne viešbučiuose, o nuosavuose namuose. Tad kiek gi kainuoja būstas pajūryje? Štai šiuos butus ir kotedžus bene arčiausiai jūros Giruliuose naujoje gyvenvietėje siūlantys pardavėjai vilioja į saugų ir aptvertą kvartalą. Pusė būstų čia jau parduota ir labiausiai juos graibsto klaipėdiečiai kaip pirmąjį būstą. Trečdalis pirkėjų – kauniečiai.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Praėjusieji metai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo neeiliniai. Gyvenamojo būsto sandorių apimtys per juos išaugo beveik ketvirčiu. Vien Vilniuje parduota per 4200 butų, t.y. penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais, o vidutinė buto vertė sostinėje padidėjo 6,5%. Naujausia sandorių statistika leidžia spręsti, kad 2017-aisiais sostinės NT sektoriuje toliau vyraus optimizmas: vien per sausio mėnesį parduota dešimtadaliu daugiau butų nei per tą patį mėnesį pernai.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pernai pardavė 466 butus už 52 mln. eurų. Tai 43 proc. daugiau butų nei 2015-aisiais, kai įmonė buvo pardavusi 311 butų ir geriausias rezultatas nuo 2007 metų, kai buvo parduota 450 butų. „Hanner“ skaičiavimais, praėjusiais metais ji pagal pardavimus užėmė apie 10 proc. rinkos - tiek pat, kiek nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“. Kiek mažiau teko „Eikai“ (9 proc.), „MG valdai“ (8 proc.

Naujųjų metų naktį Kauno rajone ir mieste užsidegė du butai. Žmonės gaisruose nenukentėjo. Kaip praneša Bendrasis pagalbos centras, 4.25 val. gautas pranešimas, kad Kauno mieste, Chemijos gatvės 11 namo bute kilo gaisras. Po valandos, 5.20 val. apie gaisrą gautas pranešimas jau iš Kauno rajono - Garliavos mieste, Liepų gatvės 14 name atvira liepsna degė bendrabutyje esantis butas. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos budintis specialistas BNS teigė, kad gaisruose žmonės nenukentėjo.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Būsto kainos ir toliau auga, tačiau iš skelbiamų duomenų pastebima, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos auga ne taip sparčiai, kaip pardavėjų įgeidžiai. Mat skelbimuose siūlomos vis didesnės kainos.  Parduodamų butų pasiūlos kainos didmiesčiuose nuo metų pradžios pasistiebė aukštyn. Didžiausias procentinis pokytis matomas Kaune – norintys parduoti butus šiame mieste vidutines kainas kilstelėjo apie 11 proc.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Sukčiai, apsimesdami pastatų priežiūros specialistais, sugalvojo naują būdą, kaip mulkinti patiklius daugiabučių namų gyventojus. Jie skambina butų savininkams ir siūlosi ateiti patikrinti langų būklę. Tiek daugiabučių namų administratoriai, tiek policijos pareigūnai įspėja gyventojus būti budriais ir nepasitikėti nepažįstamų asmenų siūlymais.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas birželį smuko dėl prasidėjusio vasaros sezono, tačiau vis dar išliko didesnis nei pernai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, birželį pirkimo sandoriais perleista 10,72 tūkst. NT objektų - 7 proc. mažiau nei gegužę, tačiau 8,5 proc. daugiau nei pernai birželį. „Būsto rinkoje vasara labiau juntama individualių gyvenamųjų namų prekyboje.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Kovo mėnesį butų didmiesčiuose nuomos rinkoje tęsėsi nuosaikus ir nedidelis nuomos pasiūlos kainų didėjimas. Per mėnesį, kovą palyginti su vasariu, Vilniuje ir Kaune siūlomos nuomos kainos padidėjo iki 1 proc., Klaipėdoje procentinis pokytis didesnis – siekia per 3 proc. Kaip per metus pasikeitė nuomos kainos skelbimuose ir kiek vidutiniškai šiuo metu prašoma už buto nuomą, apžvelgiama remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

Nekilnojamo turto kainoms toliau šuoliuojant į viršų Lietuvos statistikos departamentas pateikė kitokią statistiką, kurioje teigiama, kad būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį sumažėjo daugiau nei dviem procentais.

Nors šiuo metu butų nuomos kainos, siūlomos skelbimuose, yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vis dėlto per pirmus du metų mėnesius itin didelių pokyčių nematoma. Vilniuje vasarį, palyginti su sausiu, fiksuojamas nedidelis teigiamas pokytis, Kaune ir Klaipėdoje, atrodo, nuomos pasiūlos kainos stabilizuojasi. Kaip kinta nuomos pasiūlos kainos? Šiuo metu didžiuosiuose šalies miestuose už butų nuomą prašoma didesnės pinigų sumos nei prieš metus.

Butų kainos sausio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tuo tarpu Panevėžyje jos nekito, skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, ūgtelėjo 0,2 proc. Metinis jų augimas sausį siekė 2,5 proc. (gruodį - 2,3 proc.), pranešė „Ober-Haus“. „Sausis butų rinkoje buvo pastebimai aktyvesnis, palyginti su 2015 metų pradžia.

Kaip greičiau ir už padorią kainą parduoti butą, namą ar sklypą? Kaip neįsigyti katės maiše? Šiuos pagrindinius klausimus sau kelia nekilnojamą turtą (NT) parduodantys ar perkantys žmonės. Tačiau vertėtų apgalvoti ir daugiau dalykų, pavyzdžiui, kaip apsisaugoti nuo galimų sukčių - mat NT skelbimai jiems puiki terpė realizuoti savo sumanymus.

Pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista beveik penktadaliu daugiau nekilnojamųjų daiktų, nei tuo pačiu metu pernai. Tokia pradžia, anot Registrų centro, nekilnojamojo turto rinkoje leidžia tikėtis ir aktyvesnių nei pernykščiai metų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus - 19 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį.

Ne paslaptis, kad lietuviai smalsūs žmonės. Neretai mes patys nepastebime kaip nužiūrinėjame brangesnę kaimyno mašiną ar slapčia spoksome pro langus. Užsienio portalas 9gag.com surinko įdomią nuotraukų galeriją, kurioje atrinkti 10 skirtingai įrengtų butų. Kiekvienas iš jų tokių pat matmenų, skiriasi tik buto aukštis ir, žinoma, interjeras. Kviečiame pasmalsauti, kaip gyvena to paties namo gyventojai ir kokią fantaziją jie panaudojo kurdami savo namų jaukumą.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Kelioms statybų įmonėms pastaraisias metais į rinką „išmetus“ kelis tūkstančius butų, atrodo pasirinkimas bus didžiulis, tačiau statistika rodo, kad nepaisant to, žmonės lyg akis išdegę skuba pirkti butus jų dar nematę. Per devynis 2015 metų mėnesius vien Vilniuje parduoti 2770 butai iš kurių 67 procentai įsigyti dar tik statomuose projektuose. O tai dešimtadaliu daugiau nei pernai.

Dar viena butų pardavimo afera Vilniuje. Daugiabutį stačiusios bendrovės vadovas dingo kartu su būsimųjų gyventojų avansais. Po keliolika tūkstančių eurų atgauti bandantys žmonės atsimuša į sieną – jų sugrąžinti negali net teismas – bendrovė neturi nė cento. Už statomą butą vilnietė Danutė prieš keletą metų paklojo nemažą sumą, tačiau iki šiol negali jame įsikurti, mat dingus daugiabutį stačiusios bendrovės vadovui, statybos sustojo.

Nuo lapkričio didės kompensacijos, kurios gali būti skiriamos socialinių būstų eilėje laukiantiems asmenims, jei šie pasirenka alternatyvą - paprastą ar išperkamąją būsto nuomą. Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Vyriausybė pritarė, kad kompensacijų koeficientas nuo lapkričio 1-osios padidėtų nuo 1 iki 1,6, t.y. išmokos išaugtų 60 procentų.

Visiems daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams šią savaitę bus įjungtas šildymas. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.  Antradienį-trečiadienį pradės šilti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio daugiabučiai namai.

Turto bankas rengiasi parduoti Krašto apsaugos ministerijos perduotus butus, kuriuose gyvena Lietuvos kariuomenės kūrėjai, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Anot dienraščio, rugpjūčio pabaigoje ministerija perdavė Turto bankui 79 Vilniuje esančius tarnybinius butus, kuriuose tebegyvena karininkai, nors pagal darbo sutartis, pasirašytas iki 1995 metų, šios patalpos, išėjus į pensiją, jiems turėjo būti paliktos.

Finansų ministerija nerimsta, kaip surinkti į biudžetą kuo daugiau mokesčių, tad šįkart užsimojo dar labiau apmokestinti nekilnojamojo turto pardavimą. Dabar žmonės, norintys parduoti butą, namą ar sklypą, dažnai laukia, kol sueis penkerių metų terminas, kad nereikėtų pakloti mokesčio. Siūlomą terminą ilginti iki 10 metų. Ekonomistai sako, kad idėja graži, tačiau ištraukta iš konteksto. Biudžete pinigų beveik nepadaugės, tačiau galvos skausmo – tikrai.

Keliaujant užsisakyti viešbutį internetu daug kam jau įprastas dalykas. Nemažai keliaujančiųjų vis dažniau renkasi ne tik viešbučius, bet ir butus. Tiesa, visai neseniai, prieš pora savaičių, nuoma per „Air B N B" sistemą amerikiečiui baigėsi liūdnai. Ispanijoje, Madride apsistojęs devyniolikmetis išsigandęs paskambino į Ameriką mamai, kad buto savininkas jį užrakino kambaryje ir ketina išprievartauti.

Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%). Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Studentiško būsto paieškų karštinė tęsiasi. Ką tik iškepti studentai piktinasi, kad butų nuomos kainos neadekvačios – už paprastą vieno kambario butą sostinėje prašoma kelių šimtų eurų. Nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta – esą vasarą būsto nuomos kainos šoktelėjo maždaug dešimtadaliu. O kai kurie butų savininkai išlepę – jie ne tik nori pasipelnyti iš desperatiškai būsto ieškančių studentų, bet dar organizuoja ir „grožio“ konkursus – rengia nuomininkų atranką.

Prasidėjus butų ir kambarių nuomos bumui, nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ direktorė Viktorija Čijunskytė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad butų nuomai šiemet studentai išleis apie 30 eurų daugiau nei pernai. „Butų ir kambarių nuomos bumas prasideda iškart po stojamųjų rezultato paskelbimo, kuomet būsimi studentai sužino, kuriame mieste jie studijuos. (...) Šiais metais yra šiek tiek didesnė suma, kurią studentai išleidžia būsto nuomai.

Pasibaigus pirmam galvos skausmui, kas kur studijuos, nerimas kitas – o kur gyventi atvažiavus į didmiestį? Ypač sostinėje kainos gan didelės. Ir kasdien jos auga kaip ant mielių. Besiruošiantys studijuoti jaunuoliai  tikisi, kad buto paieška bus lengviausias naujo gyvenimo etapas. Tačiau toli gražu taip nėra. Šią savaitę abiturientai skubėjo į aukštąsias mokyklas pasirašyti sutarčių.

Artėjant rudeniui nuomos kainos Vilniuje auga. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį vidutinė nuomojamo buto kaina sostinėje siekė 489 eurus, nors dar balandį buvo 460 eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nuomojami butai liepos, rugpjūčio mėnesiais pabrangsta kasmet ir šį procesą lemia į sostinę plūstantys studentai ir išaugusi nuomojamo būsto paklausa.

 Lietuvos banko sprendimas griežtinti paskolų išdavimo sąlygas galėjo įtakoti, kad birželį ypač suaktyvėjo nekilnojamojo turto pardavimas. Praėjusį mėnesį sudaryta daugiau pirkimo sandorių, nei bet kurį ankstesnį šių metų mėnesį; didesniuose miestuose graibstyti butai, kurių vien Vilniuje parduota beveik trečdaliu daugiau nei gegužę.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,2proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,6proc. (gegužę metinis augimas siekė 0,7proc.). Teigiami butų kainų pokyčiai birželio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Panevėžyje.

2015 metų pradžioje nekilnojamojo turto ekspertai prognozavo, kad būsto pardavimai Vilniuje grįš į 2013 metų lygį, o aktyvesnė bus tik antroji metų dalis. Pasiteisino tik pasiūlos prognozės, kad Vilniuje pirkėjų pasirinkimo galimybės viršys 4000 butų ribą, o pardavimai gerokai pranoko net optimistiškiausius lūkesčius. Antrąjį 2015 metų ketvirtį užfiksuotas net 38 proc. didesnis naujų butų pardavimo sandorių skaičius negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 33 proc.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,7 proc. (balandį metinis augimas siekė 1,0 proc.). Gegužės mėnesį butų kainų pokytis užfiksuotas tik Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,1 proc.

Balandžio mėnesį vidutinės skelbimuose siūlomos ir parduodamų, ir nuomojamų butų didmiesčiuose kainos buvo didesnės nei kovą, nors kai kur pokytis siekė mažiau nei procentą. Parduodamų butų pasiūlos kainos labiausiai augo Kaune, nuomojamų butų – Klaipėdoje. Kaune didesnis pokytis nei Vilniuje ar Klaipėdoje Balandį fiksuotas nedidelis teigiamas parduodamų butų kainų pokytis, rodo skelbimuose pateikiamų kainų statistika.