Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,4 proc.
2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 5,3 proc.
Butai ankstesnės statybos daugiabučiuose namuose pabrango 6,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 4,4 proc.
Naujos statybos vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 6,4 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 1,4 proc.
Panašius duomenis pateikia ir NT pardavimo įmonė „Ober–Haus“. Jų skaičiavimais, palyginti šių metų duomenis iki lapkričio su praeitų metų duomenimis iki lapkričio mėn., nauji butai Vilniuje brango 5,4 proc., o seni 7,5 proc.
„Paaiškinimas to, kad šiais ir praeitais metais įsibėgėjo prabangaus būsto pirkimas. Nemažai to būsto yra senos statybos namuose – Senamiestyje, Antakalnyje. Tad tas seno būsto brangimas miesto centre pakėlė visų senų būsto kainų statistiką.
Pernai buvo atvirkščiai, nauji brango apie 4 proc., o seni apie 3 proc. Esame suskirstę statytojų butus į tris grupes: ekonominė klasė, vidutinė ir prestižinė. Tai pas mus ekonominė klasė tie, kurie kainuoja iki 1400 eurų už kv. metrą. Tai tokių butų dalis naujos statybos segmente 2013 m. buvo 65 proc., o 2016 m. jau bus tik 30 proc.“, – pasakoja „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, prestižinės klasės butų paklausa ir pasiūla stipriai išaugo. Jei anksčiau svyruodavo apie 6–8 proc., tai šiais metais sudaro apie 20 proc. visų naujų pastatytų butų. Prestižinei klasei priskiriami tie butai, kurių nuo 2000 eurų už kv. metrą. Kaip S. Vagonis įvardija, tai – siurprizas, nes žmonės po truputį perka brangesnį būstą.
Paklausa lenkia pasiūlą
Esant palankioms skolinimosi galimybėms ir augant darbo užmokesčiui, vis daugiau žmonių įsigyja nekilnojamojo turto. Fiksuojama, kad jau dabar susidomėjimas naujais butais lenkia pasiūlą.
„Mūsų skaičiavimais 2016 metais bus pastatyta apie 3900 butų, o žiūrint į paklausą, skaičiai daug geresni bus. Praeitais metais per 12 mėnesių buvo rezervuota apie 3200 butų. O šiuo metu jau rezervuota ir nupirkta 3300. Tai jei panašiai išliks ir kitą ketvirtį, reiškia, kad maždaug bus pastatoma per ketvirtį apie 1000 butų, o nuperkama apie 1100. Bet manau, kad kitais metais būtų optimistiška tikėtis tokio paklausos augimo“, –svarsto S. Vagonis.
Jog paklausa lenkia pasiūlą patvirtina ir „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.
„Šiais metais pirminėje rinkoje pirkėjai buvo aktyvesni nei vystytojai. Skaičiuota, kad nupirks virš 4 tūkst. naujų butų, o pasiūloje atsirado apie 3,9 tūkst.. Tad pasiūla viršija atsiradusią paklausą, tai daro įtaką kainų augimui“, – sako NT ekspertas.
Visgi tolimesnių tendencijų analitikas nelinkęs prognozuoti, mat įtaką padarys kylančios geopolitinės ir ekonominės rizikos: bankų problemos Italijoje ir Ispanijoje, rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje. Tai gali paveikti rinkas ir bendrą ekonominę būklę. Jei ji pablogės, NT paklausa sumažės ir automatiškai koreguosis kainos.
„Nemokamų arba pigių pinigų politika, be abejo, skatina pirkti, tačiau dabar ECB teigia, kad nedidins. Po pusės metų gali ir pasikeisti ta pozicija, kadangi Amerikoje didinama palūkanų norma“, – pastebi R. Žulpa, kad gali pasunkėti ir skolinimosi sąlygos.
Butų kainos augs, o grąža iš nuomos mažės
Kainų augimą kitais metais gali pristabdyti ir pokyčiai nuomos rinkoje. Ne paslaptis, kad nemaža dalis dabar perkančiųjų būstą, siekia jį išnuomoti ir taip užsidirbti. Didėjant pasiūlai, vis daugiau butų liks neišnuomota, tad mažės ir kainos. Ekspertai svarsto, kad tai pamatę žmonės gali pirkti butų mažiau.
„Nuomos rinka yra aktyvi, karšta net. Neišnuomotų butų skaičius per metus išaugo apie 10–20 proc. Vilniuje. Šiuo metu yra apie 2200 neišnuomotų butų ir ilgėja tas laikas, per kurį yra jis išnuomojamas. Natūralu, kad aštrėja konkurencija tarp nuomotojų ir kainos šiek tiek koreguojasi į neigiamą pusę.
Jei žmogus dabar perka naują būstą nuomai, tai jis perka brangiau nei prieš metus būtų pirkęs. Nuomos kaina koreguojasi, yra mažesnė nei kad buvo prieš metus. Tad atsiperkamumo rodiklis, metinė grąža dabar yra mažesnė. Segmentas jau tampa toks mažiau patrauklus investavimui. Gali būti, kad žmonės pradės ieškoti kitų alternatyvų investavimui: smulkus komercinis turtas ir žemės sklypai“, – sako svarsto R. Žulpa.
Jo turimais duomenimis, pirkėjai, kurie perka nuomai, sudaro 20–30 proc. visų naujojo būsto pirkėjų. S. Vagonis prideda, kad nuomos pasiūla kitais metais dar labiau išsiplės, nes buvo perkančiųjų nebaigtus statyti butus.
„Nuomos pasiūla yra linkusi augti ir pakankamai greitais tempais. Gali būti, kad tie investuotojai, kurie pirko praeitais, kitais metais mažiau norės pirkti, nes kylant būsto pardavimo kainoms ir stojant nuomoms kainoms, investicijų grąža iš būsto mažėja. Faktas tas, kad rinka labai aktyvi, paklausa yra, bet manyti, kad išliks tokia pati paklausa pirkti būstą, būtų pernelyg optimistiška“, – sako S. Vagonis.
Jei sumažėtų perkančiųjų butų investicijai, aštrėtų konkurencija tarp vystytojų ir tai koreguotų butų kainas. Tiek S. Vagonis, tiek R, Žulpa įvardija, kad tuomet vystytojai gali stabdyti naujų projektų plėtrą. Tad gali mažėti statybos apimtys Lietuvoje, nebent jas kompensuotų komercinis turtas.
R. Žulpa pataria, kad jei vis dar yra norinčių pirkti butą nuomai, reikėtų rinktis teritoriją netoli centro bei arti verslo centrų. Tada dar būtų galima generuoti 4–5 proc. metinę grąžą, kas atitiktų 20–25 metų atsiperkamumą.
