grąža

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Penktadienį Šiaulių apskrities policija per žiniasklaidą kreipėsi į visuomenę, kviesdama padėti viename Šiaulių prekybos centre dirbančiai pardavėjai, kuri atsidūrė keblioje situacijoje ir patyrė finansinių nuostolių. Rugsėjo 7 d. ji, dirbdama kasoje, padarė klaidą, kuri jai labai brangiai kainavo. 19.25 val. atsiskaityti už perkamas prekes prie jos priėjo du vyrai.

Panevėžio policija ketvirtadienį išplatino prašymą padėti surasti vienoje gėrimų parduotuvėje per didelę grąžą gavusį vyriškį. Visuomenės pagalbos vis dėlto neprireikė, vyras pats prisistatė į policiją ir pinigus grąžino. Įvykis nutiko dar gruodžio mėnesį, kai gruodžio 16 dieną Panevėžyje, vienoje žinomoje gėrimų parduotuvėje atsiskaitęs už prekes, gavo per daug grąžos.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo geresni nei pirmąjį, o ilgalaikė 10 m. grąža yra teigiama. „Šiemet pensijų fondų dalyvių turtą labiausiai gausino naujos įmokos, o metų pradžioje vykę finansų rinkų svyravimai neigiamai paveikė šių metų fondų grąžą.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Pradėtas nuosavas verslas jau per pirmuosius penkerius metus imtų generuoti didesnę ar mažesnę investicijų grąžą – tuo įsitikęs kas antras Lietuvos gyventojas. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research” atliktos apklausos duomenimis, lūkesčiai tarp santūrios ir didelės investicijų grąžos pasiskirsto beveik tolygiai, o net iki 50 proc. siekiančios grąžos tikėtųsi ketvirtadalis apklaustųjų.

Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Įmonės pasinaudojusios rizikos kapitalo investuojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis iš vietinės reikšmės įmonių tampa europinio lygio bendrovėmis. Kaip prie to prisideda Ūkio ministerija, skirdama ES struktūrinių fondų lėšas, žiūrėkite video reportaže.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Seimas neleido iš karto po to, kai bus įvestas euras, smulkiesiems verslininkams grąžą duoti litais. Dabar numatyta, kad grąža bus duodama eurais. Parlamentarai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas dėl išimčių smulkiausiems verslininkams.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo įpročiai keičiasi – pinigų išgryninimą bankomatuose vis dažniau keičia atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis už prekes ir paslaugas. „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad už kasdienius pirkinius tokiu būdu susimoka 63 proc. gyventojų. Per metus gyventojų, visur atsiskaitančių tik grynaisiais, sumažėjo 4 proc., ir šiuo metu šią atsiskaitymo formą renkasi kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų.

Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Siekiant užkirsti kelią korupcijai, policija siūlo numatyti tvarką, kad už kyšio ėmimą ar drausmės pažeidimus atleistas pareigūnas grąžintų valstybės investicijas į jį, sako Policijos departamento atstovas. „Tai, ką mes siūlome, iš tiesų yra pritraukimas, pririšimas šito pareigūno prie sistemos.

Valstybės valdomos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų pelno. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) portfelio pardavimo pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. – iki 1 667 mln. litų. Labiausiai – 4,7 proc. – ūgtelėjo energetikos sektoriaus įmonių pajamos, o labiausiai sumažėjo miškininkystės sektoriaus įmonių pajamos (8 proc.

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Investuojant rizikos nustatymas yra labai svarbus dalykas, o kartu - nemenkas iššūkis. Tikriausiai niekas nesibaimina, kad investicijos duos per didelę grąžą, atvirkščiai, paprastai rūpinamasi, kad nebūtų per mažai ir kaip gauti kuo daugiau. Kadangi galimas didesnis pelningumas neatsiejamas nuo didesnės rizikos, tai besivaikant kuo didesnės grąžos portfelį tenka formuoti iš rizikingiausių investicijų. Rezultatas – didelė portfelio rizika, o šito investuotojai paprastai nenori.