Investuojant rizikos nustatymas yra labai svarbus dalykas, o kartu - nemenkas iššūkis.
Tikriausiai niekas nesibaimina, kad investicijos duos per didelę grąžą, atvirkščiai, paprastai rūpinamasi, kad nebūtų per mažai ir kaip gauti kuo daugiau. Kadangi galimas didesnis pelningumas neatsiejamas nuo didesnės rizikos, tai besivaikant kuo didesnės grąžos portfelį tenka formuoti iš rizikingiausių investicijų. Rezultatas – didelė portfelio rizika, o šito investuotojai paprastai nenori.
Portfelio ar atskirų investicijų rizikingumą galima nusakyti matematiniu dydžiu - standartiniu nuokrypiu. Kuo šis skaičius didesnis, tuo daugiau investicijų vertė svyruoja ir tai nusako rizikingumą, vadinasi norint sumažinti riziką, reikia ieškoti tokių investicijų ar formuoti portfelį taip, kad standartinis nuokrypis būtų kuo mažesnis.
Investicijų rizikingumas yra viena pusė, kita pusė yra paties investuotojo noras ir galimybės rizikuoti, taip sakant, kad „kirvis atitiktų kotą“. Žmogaus galimybės rizikuoti vertinamos kitaip nei pačios investicijos, nes negalime tiksliai kiekybiškai (skaičiais) išreikšti tokių dalykų kaip pvz., polinkis į riziką. Tačiau apsvarsčius keletą dalykų, pagal asmenines savybes ir situaciją, galima pakankamai tiksliai parinkti tinkamiausią investicijų tipą.
Norint įvertinti žmogaus investavimo riziką, reikia skirti du dalykus - asmens norą rizikuoti ir asmens galimybes rizikuoti. Pavyzdžiui, jaunas žmogus, kaupiantis pensijai, gali sau leisti prisiimti didesnę riziką, nes investuoja ilgam, todėl turi didesnes galimybes, bet galbūt visiškai nemėgsta didelių svyravimų ir mieliau renkasi mažesnės rizikos investicijas, nes neturi polinkio rizikai. Kas bus, jei toks žmogus rizikuos daugiau nei derėtų pagal jo norą? Sėkmės atveju uždirbs daugiau nei tikėtųsi, nors investiciniams tikslams pasiekti užtektų ir mažesnio uždarbio, o nesėkmės atveju praras daugiau nei norėtų prarasti. Psichologai pastebėjo, kad praradimo skausmas yra didesnis nei gavimo, t.y. rastų 100 litų vertė yra mažesnė nei pamestų 100 litų. Vadinasi geriau atsisakyti nebūtinų viršpelnių, kartu išvengiant skausmingų praradimų.
Kas apibūdina asmens norą rizikuoti?
Neužtenka paklausti ar mėgstate gyvenime rizikuoti. Jeigu žmogus šoko su parašiutu, nebūtinai norėtų, kad jo pinigai „šoktų su parašiutu“. Svarbu kuo tiksliau nustatyti, kokį didžiausią investicijų vertės sumažėjimą žmogus ramiai galėtų matyti. Idealu, jeigu šis įvertinimas remiasi tikra investavimo patirtimi. Jeigu tik pradedate investuoti, tai tenka nustatyti apytiksliai, bet ateityje visuomet bus galima patikslinti.
Norint nustatyti galimybes rizikuoti, būtina atsižvelgti į investavimo trukmę, likvidumo poreikį ir investicijų reikšmę. Investavimo trukmė – jei investuojate trumpam (iki metų), rinkitės tik kuo saugesnes investicijas, o jeigu investuojate ilgam, galite sau leisti rinktis ir didelės rizikos investicijas. Likvidumo poreikis – ar gali taip būti, kad investuotų pinigų prireiks staiga? Jeigu taip, tai bent dalį investicijų paskirkite saugesniems ir didesnio likvidumo produktams, pavyzdžiui, indėlis ar pinigų rinkos fondas. Ir galiausiai investicijų reikšmė – reikėtų atsakyti, ar investicijų vertė yra santykinai didelė ir galinti turėti didelės įtakos jūsų buičiai ir tolimesniam gyvenimui. Pavyzdžiui, jei investuosite litą ir prarasite pusę vertės, tai turbūt per daug nesuksite sau galvos. O jei taupysite visą gyvenimą ir tada suinvestavus vertė sumažėtų per pusę, tai būtų situacija, kurios nenorėtumėte patirti.
Apibendrinant, investavimo rizikos nustatymas yra labai svarbus ir profesionalumo reikalaujantis dalykas, tad geriausias patarimas – konsultuotis su investavimo konsultantais.
Darius Kuzmickas
Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Dariui Kuzmickui el.p. [email protected]