Svarbu tai, kad vienais atvejais mokėtina suma būtų apvalinama pirkėjo naudai, kitais atvejais – prekes ar paslaugas teikiančios įmonės naudai. Tai būtų vos kelių centų skirtumas galutinėje sumoje, tačiau esą atneštų daug naudos.
Lietuvos banko (LB) teigimu, smulkūs centai yra nuolat pametami, mažai kur naudojami, sunkūs, nepatogūs ir sudaro daug bereikalingų išlaidų. Įvedus draudimą kasmet būtų sutaupoma 3,7 mln. eurų.
Vieni prekybos tinklai šį siūlymą palaiko, kiti į tai žvelgia neutraliai ir teigia, kad, jei reikės, tai bus įgyvendinta – kasos automatiškai suapvalins ir nurodys mokėtiną sumą.
Vis tik taikant šį metodą vienais atvejais vienkartiniai plastikiniai maišeliai būtų nemokami, o kartais atsieitų ir 3 ct.
Mokėtina suma būtų apvalinama iki 0, 5 arba 10
LB Grynųjų pinigų departamento direktoriaus Deivio Stankevičiaus aiškinimu, siūloma įteisinti atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais apvalinimą, dėl kurio atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.
Pasak D. Stankevičiaus, teikiamu įstatymo projektu dėl apvalinimo siūloma nustatyti, kad, asmeniui atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, galutinė suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.
„Apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę arba iki 0, arba 5, arba 10 ct, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar 10. Apvalinimas taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, ne atskirų prekių kainai. Kainos ir toliau nustatomos 1 ct tikslumu.
Apvalinimas būtų atliekamas automatiškai suprogramuotais kasos aparatais. Todėl siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti kartu su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d.“ – dėstė Grynųjų pinigų departamento direktorius.
Apvalinimas būtų taikomas taip:
- galutinė suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
- galutinė suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
- galutinė suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
- galutinė suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Kokiais atvejais apvalinimas nevyktų?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė savo „Facebook“ paskyroje aiškino, kad apvalinimas nevyktų atsiskaitant skaitmeninėmis priemonėmis (kortele, mobilia programėle, el. bankininkyste, dovanų kuponais ir pan.).
Taip pat mokant už atskiras prekes ar paslaugas: „Jei perki tik vieną šokoladą, kuris kainuoja 99 ct, tai atsiskaitant grynaisiais ir reikės mokėti 99 ct. Bet, jei perki šį šokoladą ir obuolių už 88 ct, ir krepšelio kaina yra 1,87 euro, tai apvalinant iki artimiausių 5 ct mokėti reikėtų 1,85 euro.
Analogiškai mokant ir už paslaugas. Moki už elektrą kasoje – reikės sumokėti kaip už vieną prekę – tiksliai tiek, kiek nurodyta, nepriklausomai, kokiu būdu vyktų atsiskaitymas.“
Jis pridūrė, kad ir toliau būtų galima atsiskaityti 1 bei 2 ct monetomis: „Visiškai šių centų išimti iš apyvartos negalime, nes tai – bendra visos euro zonos valiuta ir viena šalis negali priimti vienašalių spendimų.“
Apvalinant plastikiniai maišeliai vėl būtų nemokami?
Vis tik neseniai įsigaliojo draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Prekybos tinkluose šiuo metu jie kainuoja 1 ct.
Tad klausimas, jei su maišeliu mokėtina suma yra 1,01 ar 1,02 euro ir bus suapvalinama iki 1 euro, ar nebus taip, kad maišelis bus atiduodamas nemokamai pažeidžiant įstatymą.
LB atstovas nurodė, kad apvalinimas būtų taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai, o plastikinio maišelio kaina turės būti įskaičiuota į bendrą pirkinių krepšelį. Vis tik, jeigu būtų perkami 2 maišeliai po 1 ct, pirkėjas turėtų sumokėti 2 ct, nes apvalinimas taikomas sumai, didesnei nei 5 ct.
Prekybos tinklo „Rimi“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovės Dalios Čenkienės teigimu, jei prekės su plastikiniu maišeliu kainuotų 1,01 euro ir, pagal teisės aktų reikalavimus, galutinė mokėtina suma turėtų būti suapvalinta iki 1 euro, tai pirkėjui maišelis nebūtų suteikiamas nemokamai, nes pirkėjas už plastikinį maišelį sumokėtų kainą, kuri bus nustatyta pagal teisės aktais nustatytas apvalinimo taisykles.
Paprastai kalbant, perkant prekę už 1 eurą ir maišelį už 1 ct, maišelis būtų nemokamas. Perkant prekę už 1,07 euro ir maišelį už 1 ct, galutinė suma būtų 1,10 euro. Tad maišelis atsieitų 3 ct.
Parduotuvės pritaria, bet tikisi detalių išaiškinimų
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad prekybos tinklas sprendimą palaiko. Anot jos, tai sumažintų inkasacijos sąnaudas, supaprastintų atsiskaitymo kasų infrastruktūrą, taip pat palengvintų klientams atsiskaitymo procesą.
„Tačiau norime akcentuoti, kad šis sprendimas galėtų būti įgyvendintas sklandžiai tik tada, jeigu valstybė skirtų itin didelį dėmesį šio pokyčio išaiškinimui visuomenei, labai aiškiai šalies gyventojus supažindintų su naudomis ir praktiniais pavyzdžiais“, – kalbėjo V. Budrienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad šį siūlymą vertina ir analizuoja. O, jeigu jis būtų priimtas, būtų įgyvendintas pagal reikalavimus:
„Šiuo metu numatoma, kad apvalinimas būtų taikomas tik tuo atveju, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tad tose kasose, kuriose pirkėjai gali atsiskaityti tik mokėjimo kortele ar kitomis alternatyviomis mokėjimo priemonėmis, grąžos apvalinimas nebūtų vykdomas – pirkėjas sumokėtų tiksliai tokią sumą, kuri nurodyta kasos kvite.“
Kitų prekybos tinklų – „Rimi“, „Norfa“ ir „Maxima“ – atstovai irgi leido suprasti, kad į siūlymą žiūri neutraliai ir, jei reikės, jį vykdys.
Parduotuvės neatsakė, ar toks sprendimas turėtų įtakos kainoms.
„Visi techniniai klausimai, kad ir koks bebūtų sprendimas, būtų išspręsti“, – sakė „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Kasmet sutaupytų 3,7 mln. eurų
LB atstovas įvardijo, kad 1 ir 2 ct monetos panaudojamos vos vieną kartą, tad 70 proc. jų į LB nebegrįžta.
D. Stankevičius atkreipė dėmesį, kad šios monetos nugula taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, fontanuose. Gyventojai yra pametę daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų ir taip kasmet praranda apie trečdalį milijono eurų.
Taigi LB jas nuolat turi kaldinti ir leisti į apyvartą, naudojant daug išteklių. Specialistas nurodė, kad priėmus pataisas būtų sutaupoma apie 3,7 mln. eurų kasmet, nes sumažėtų:
- 0,3 mln. eurų – gyventojų prarandamos lėšos dėl pametamų 1 ir 2 euro centų monetų;
- 2,9 mln. eurų – verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos;
- virš 0,5 mln. eurų – valstybės grynųjų pinigų gamybos ir administravimo sąnaudos.
Pašnekovas pažymėjo, kad toks sprendimas turėtų ir teigiamą poveikį aplinkai – sumažėtų metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką.
Tikina, kad kainos dėl to nedidės
Vis tik kai kurie gyventojai nerimauja, kad priėmus tokį sprendimą parduotuvės galiausiai pačios suapvalins kainas iki 0 ar 5, tačiau pirkėjų nenaudai.
LB atstovas tikino, kad apvalinimas yra taikomas galutinei pirkinių krepšelio sumai ir nedaro įtakos atskirų prekių ir paslaugų kainai, t. y. įpareigojimas apvalinti neturi įtakos pardavėjų taikomoms kainoms.
„Nuomonės dėl kainų didinimo, kurias girdime viešojoje erdvėje, nėra pagrįstos skaičiavimais. Slovakijos vartotojų apsaugos asociacijos atstovė Petra Čakovská kovo mėnesį organizuotoje viešoje diskusijoje pabrėžė, kad Slovakijos vartotojams ir prekybininkams toks apvalinimas nesukėlė jokių problemų“, – pažymėjo D. Stankevičius.
Anot jo, P. Čakovská yra sakiusi, kad praktika parodė matematinio apvalinimo metodo neutralumą abiem šalims – ir prekybininkui, ir pirkėjui.
Ji nurodė, kad prekybininkai neturėdavo kur dėti šių monetų pertekliaus, vartotojams jos buvo nepatogios ir sunkios. Slovakijos ekonomistai įvertino, kad įstatymo pakeitimas poveikio kainoms neturėjo. O siekiant išvengti apvalinimo galima tiesiog atsiskaityti kortele.
