Kaip greičiau ir už padorią kainą parduoti butą, namą ar sklypą? Kaip neįsigyti katės maiše? Šiuos pagrindinius klausimus sau kelia nekilnojamą turtą (NT) parduodantys ar perkantys žmonės. Tačiau vertėtų apgalvoti ir daugiau dalykų, pavyzdžiui, kaip apsisaugoti nuo galimų sukčių - mat NT skelbimai jiems puiki terpė realizuoti savo sumanymus.
NT agentūros „Capital“ brokerių komandos „TOP Real Estate Vilnius“ vadovas Elidijus Zalieckas, šioje srityje dirbantis jau 3 metus su galimais sukčiavimo atvejais, prisidengus noru įsigyti butą ar namą, savo darbe susidūrė ne vieną sykį. Paskutinis atvejis brokerį pribloškė - nesąžiningas pirkėjas apsimetė besidomintis itin prabangiu butu, tačiau iš tiesų siekė susirasti investuotojų savo verslui.
„Šiuo metu pardavinėju 6 butus esančius tame pačiame naujos statybos name. Prieš porą mėnesių paskambinęs žmogus sakė, kad nori apžiūrėti juos visus. Kai susitikome ir aprodžiau jam visas galimybes, jis pareiškė, kad labiausiai jam patiko pats brangiausias, 900 tūkst. eurų kainuojantis, beveik 300 kv. m. ploto butas viršutiniame namo aukšte“, - prisimena E.Zalieckas.
Klientas iškart apsisprendė butą įsigyti, tačiau sumokėti pinigus žadėjo po poros mėnesių, kai gaus dividendus iš vieno iš savo verslų. E.Zaliecko toks prašymas nenustebino, nes perkant būstą pinigai dėl bankinių procedūrų ir dokumentų tvarkymo dažniausiai pardavėją pasiekia tik po kurio laiko. Todėl brokeris klientui pasiūlė standartinį sprendimą - pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti sutarto dydžio avansą ir taip rezervuoti butą. Tačiau pirkėjas nenorėjo mokėti avanso ir rezervuoti buto, prašė tiesiog palaukti keletą mėnesių.
„Po kelių dienų pasipylė jo skambučiai ir laiškai - jis norėjo sužinoti, kas dar buvo apžiūrėti to paties buto. Vėliau jis atskleidė savo kortas. Pasirodo, žmogus norėjo gauti prabangų butą galinčių įpirkti žmonių kontaktus, kad galėtų jiems pasiūlyti investuoti į savo verslą ir netgi man siūlė mokestį už tarpininkavimą. Tačiau mes tokiais dalykais neužsiimame, gerbiame savo klientų laiką ir privatumą. Be to, kadangi pirkėjas man sukėlė įtarimą, pradėjau ieškoti informacijos apie jį internete. Nuogąstavimai pasitvirtino - portalai mirgėjo nuo įvairių sukčiavimo istorijų, į kurias šis žmogus buvo įsivėlęs. Supratau, kad ir siūlomi verslai investuotojams yra tik akių dūmimas. Teko visam laikui atsisveikinti su šiuo sukčiumi“, - pasakojo E.Zalieckas.
E.Zalieckas prisimena ir kitą nesąžiningą klientą, turėjusį kiek kitokį tikslą. Per du aukštus skoningai įrengtu butu sostinės centre sykį susidomėjęs ir jį apžiūrėjęs žmogus taip pat pareiškė norintis kuo greičiau sukirsti rankomis su šeimininku. Tačiau susitikus pasirašyti preliminarios sutarties, paaiškėjo, kad lėšų avansui sumokėti klientas neturi.
„Tai jau buvo požymis, kad kažkas ne taip. Tiesa, yra galimybė pasirašyti sutartį, kurioje butas rezervuojamas ir be užstato, tad taip ir padarėme. Po to pirkėjas iškart norėjo gauti buto raktus, kad esą per mėnesį, kol sumokės reikiamą sumą, būsimuose namuose galėtų apsitvarkyti, o tuomet iškart kraustytis gyventi“, - teigė E.Zalieckas.
Šeimininkui jis patarė raktų pirkėjui neduoti, kol nebus sumokėta sutarta suma. Vėliau E.Zalieckas išsiaiškino, kad pirkėjas buvo anksčiau teistas už finansines machinacijas ir siekė gauti raktus nuo buto, kad jame tiesiog nemokamai mėnesį pagyventų, kol savininkai išsiaiškins, jog iš tiesų jis tokiam NT įsigyti neturi pinigų. Kai suktas pirkėjas savo tikslo nepasiekė - raktų negavo, jis dingo kaip į vandenį, tad preliminari sutartis buvo nutraukta, o butas toliau siūlomas kitiems potencialiems pirkėjams.
Pasak E.Zaliecko, noras anksčiau laiko iš šeimininkų gauti raktus yra vienas iš dažniausių požymių, kad NT pirkimu susidomėjęs žmogus gali siekti nelegaliai pasipelnyti. Todėl visiems NT parduodantiems žmonėms patariama raktų bei nuosavybės teisių pirkėjams neperleisti, kol neįvyks galutinis atsiskaitymas.
„Yra buvę atvejų, kad pirkėjas pažada dalį sumos sumokėti, pavyzdžiui, po poros mėnesių, o pardavėjas, gavęs didžiąją pinigų dalį ir patikėjęs, kad viskas bus gerai, perrašo turtą. Tuomet pirkėjas gali ir nebesumokėti likusios sumos. Dar keblesnė situacija, kai iki galo nesusitarus naujame būste yra deklaruojama nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta - tokiais atvejais iškrapštyti nesusimokėjusį pirkėją labai sudėtinga“, - paaiškino E.Zalieckas.
Pasak E.Zaliecko, sukčiauti būna linkę ir NT pardavėjai. Jie potencialiam pirkėjui gali pateikti pasirašyti tokią preliminarią sutartį, kurioje nebus įsipareigojimo parduoti buto arba grės baudos už kokius nors pažeidimus. Neatidžiai sutartį paskaitęs pirkėjas tokiu atveju gali likti ant ledo - sumokėtas avansas negarantuos jam, kad tikrai gaus raktus nuo norimo būsto. Mažesnes sumas iš lengvatikių dažniausiai vilioja nuomojamų butų savininkais apsimetę žmonės. Jie paskelbia, kad skubiai ir be tarpininkų ieško nuomininkų, nori mažesnės nei rinka kainos ir susidomėjusių žmonių prašo iškart sumokėti avansą. Po to jie nebeatsiliepia telefonu, nebeatrašo į laiškus, kol paaiškėja, kad tikrieji būsto savininkai apie naujus nuomininkus nieko nežino.
E.Zalieckas taip pat perspėjo, kad reikia saugotis ir nesąžiningų NT brokerių, kurie apsimeta suradę būsto pardavėjui pirkėją, tačiau mainais už kontaktus kviečia pasirašyti tarpininkavimo sutartį ir sumokėti kelių šimtų eurų administracinį mokestį. Gavę pinigus tokie brokeriai dingsta. Todėl E.Zalieckas rekomenduoja visuomet patikrinti, ar savo paslaugas siūlantis brokeris turi Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos išduodamą pažymėjimą, kuris prilyginamas oficialiai brokerio darbo licencijai.
Kad išvengtų nesusipratimų, E.Zalieckas tiek NT pardavėjams, tiek pirkėjams pataria visuomet atidžiai perskaityti, kokias sutartis jie pasirašo, pasitikrinti, ar būstas nėra areštuotas, be skolų, taip pat internete paieškoti informacijos ir apie konkrečius žmones - gali paaiškėti, kad apie juos jau sklando neigiami atsiliepimai.
