nt

Ispanija jau daugelį metų yra populiari ne tik tarp keliautojų, bet ir investuojančių į nekilnojamojo turto (NT) pardavimai užsieniečiams čia kasmet auga. NT kainos Ispanijoje per pastaruosius metus išaugo, tačiau ši rinka ir toliau sulaukia lietuvių susidomėjimo.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 29,3 tūkst. nekilnojamo turto (NT) sandorių – 31,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Tuo metu vien per kovą jų buvo 10,3 tūkst. – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 7,4 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Registrų centras. Jo teigimu, NT rinka šiemet išlieka aktyvi, registruota daug sandorių, o pirkėjų lūkesčiai išlieka aukšti.

Kylant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos, o ypač – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad dalis visuomenės tikslingai manipuliuoja politikų žodžiais apie siūlomus pokyčius. Vyriausybės vadovas kartoja – mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių gyventojų pokyčiai nepalies.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Šiuo metu nekilnojamo turto (NT) ekspertai pastebi, kad ne visų pirkėjų elgsenai įtaką daro geopolitinė situacija. Karo grėsmė gąsdina ne visus, tačiau kai kurie gyventojai vis drąsiau investuoja į NT tokiose šalyse, kaip Ispanija. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad geopolitinė situacija dėl Lietuvos pašonėje besitęsiančio karo yra tarsi dramblys kambaryje. „Pastarosiomis savaitėms vis sulaukiu klausimų, kas dėl to nutiks NT rinkai.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje planuoja teikti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimą. Žadama, kad didesnį NT mokestį mokės daugiau gyventojų. Tačiau ir be numatomų pakeitimų daliai gyventojų teks mokėti daugiau. Šiuo metu NT mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau siūloma šią kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų. Taigi, visi gyventojai, kurių NT vertė viršytų 20 tūkst., privalėtų mokėti mokestį.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ skelbia, kad naujų butų pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje išaugo dvigubai, lyginant su pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Įsigijus naują būstą dažniausiai apima euforija – juk nuosavas būstas dažnam tautiečiui yra vienas svarbiausių ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Visgi kartais nutinka taip, kad, įsikėlus į naujus namus, netikėtai pasirodo statybos brokas ar kažkas sugenda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kuriais atvejais kreiptis į daugiabučio statytojus, o kuriais į namo administratorių, atsako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, jos vadovo Arvydo Avulio teigimu, dėl biurokratinių kliūčių Vilniuje negali pradėti dviejų projektų ir į juos investuoti apie 90 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Mes nebesvarstome naujų projektų Lietuvoje. (...) Man įdomiau padaryti projektą Londone ar Venecijoje“, – teigė jis.

Kol daugeliui gyventojų įpirkti būstą tampa vis sunkiau, turtingieji ieško vis brangesnio ir didesnio nekilnojamojo turto (NT). Tokius namus ar butus renkasi vis jaunesnės šeimos, o pirkimo sandoriai tik didėja ir jau viršija 5 mln. eurų. Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad valdančiajai koalicijai pateiks dvi alternatyvas, kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Viena alternatyva būtų ankstesnės valdžios siūlymas apmokestinti turtą, kurio vertė viršija 1,5 NT vertės medianos toje savivaldybėje, kur turtas yra, o pati savivaldybė nustatyti mokesčio tarifą.  O kitas pasiūlymas – praplėsti dabartinį apmokestinimą nustatant mažesnį neapmokestinamos NT vertės dydį.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoj jų statyti naujus.

Finansų ministerijai ruošiant siūlymus dėl kai kurių mokesčių keitimo, su ministru Rimantu Šadžiumi pastaruoju metu susitikę verslo asociacijų vadovai teigia išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir galbūt pelno mokesčių pakeitimai. Anot jų, didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neplanuojama.   Verslo atstovai pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali mažinti naujas investicijas, neigiamai paveikti visą verslą.

Parduodamo ir nuomojamo būsto kainos Lietuvoje auga bene labiausiai visoje ES. Pagal šį rodiklį nusileidžiame tik Estijai ir Vengrijai. Kai kurių šalių gyventojai itin aštriai junta būsto trūkumo problemą. Dėl to netgi rengiamos akcijos, kuriomis siekiama sumažinti turistų skaičių. Manoma, kad dėl trumpalaikės būsto nuomos jiems vietiniams gyventojams vis sunkiau įpirkti nuosavus namus.

Gyventojai nusprendę įsigyti būstą dažnai kartu su juo įsigyja ir automobilio stovėjimo vietą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad kartais už parkavimo vietą tenka pakloti ir 80 tūkst. eurų. Tuo metu NT vystytojai tikina, kad kuo toliau, tuo darosi vis brangiau įrengti parkingus, todėl ir jų kainos kyla. Vis dėlto pirkėjai kartais svarsto taupyti ir parkingų nepirkti. Štai socialiniame tinkle Vilniaus miesto gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietas ir kainas.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje būsto brangimas buvo vienas iš sparčiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. O kai kurių butų kainos dabar išties įspūdingai. Vilniuje prie Vingio parko statomas naujas prekybos centras „Akropolis“, o šalia jo – ir daugiabučių kompleksai. Dalis butų juose jau parduota, tačiau vis dar parduodami ir nauji net nepastatyti. Ant Neries upės šlaito plėtojamame daugiabučių projekte „ReVingis“ rinkai pristatyti dar 165 nauji butai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. „Kad klientams būtų paprasčiau ir jie nepraleistų termino, jau pradėjome siųsti išankstinius pranešimus per Mano VMI pagal turimus preliminarius registrų duomenis. Šią savaitę pranešimų sulauks apie 9 tūkst. gyventojų“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palyginus trečią 2023 m. ir 2024 m. ketvirtį, būsto kainos išaugo 8,9 proc.  Lyginant šį laikotarpį su antruoju 2024 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos augo 1,4 proc. tiek euro zonoje, tiek visoje ES.

Nekilnojamo turto (NT) rinkos kitais matais laukia pakilimas. NT ekspertai prognozuoja, kad daugės sandorių, taip pat augs ir būsto kainos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas skaičiavo, kad kitais metais augs ir sandorių skaičius ir būstų kainos. „Didėjanti sandorių dinamika lems kainų augimą. Tikėtina, kad būstas brangs 5–10 proc. Tačiau jeigu sandorių skaičius išaugs daug didesnis, nei tikimasi, tada ir kainos gali didėti daugiau nei 10 proc.“ – prognozavo NT brokeris.

Įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje gali tikrai ne kiekvienas ir tą padaryti kasmet tampa vis sunkiau dėl didėjančių kainų ir paskolų palūkanų. Vis tik dabar atsirado daug pigesnė alternatyva – moduliniai arba karkasiniai namai, kurių kainos skelbimuose vidutiniškai svyruoja tarp 10 tūkst. ir 30 tūkst. eurų. Tokių namų konstrukcijos yra pagaminamos gamyklose, o atsigabenus į sklypą belieka jas surinkti, tad namo nereikia statyti nuo nulio.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdytojai įmonei „Karpis“ nepavyko iš buvusios jo vadovės Aušros Mockuvienės prisiteisti 375 tūkst. eurų žalos atlyginimo už, anot „Karpio“, per pigiai parduotą įmonės nekilnojamąjį turtą (NT).   Apeliacinis teismas gruodžio 19 dieną atmetė „Karpio“ ieškinį, be to, įmonė buvusiai vadovei turi sumokėti 12,3 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad šiandien yra paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. NT mokestį – apie 10 mln. eurų, jau deklaravo 21,6 tūkst. gyventojų. Preliminariais duomenimis, tai padaryti dar turi apie 15 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir NT mokesti sumokėjo laiku. Iš viso už 2024 metus tai padaryti reikia apie 36,6 tūkst.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai pirkėjus vilioja įvairiomis nuolaidomis ar dovanomis. Tačiau siūlymas perkant butą padovanoti šuniuką nustebino ir pačius pirkėjus, ir gyvūnų gerovės specialistus. Tiesa, nenorintiems augintinio NT statytojas siūlo nuolaidą būstui. NT vystytojas „Danės krantas“ siūlo įsigyti būstą Klaipėdoje, o kartu su juo dovanoja šuniuką.

Šiemet būsto rinka Vilniuje auga ir jos aktyvumas didėja, o Kaune ji išliks stabili arba nežymiai augs, teigia nekilnojamojo rinkos (NT) duomenų platformos „Citify" bendraįkūrėjas Edvardas Ogonovskis. Per pirmus 10 mėnesių, Vilniaus pirminėje rinkoje parduota daugiau butų nei per visus 2023 metus – šiemet jau parduota 2359, o pernai – 2279 nauji butai. E. Ogonovskis prognozuoja, kad metų gale turėtų būti parduota tarp 2800 ir 2900 butų.

Pastaraisiais metais butai vis mažėja. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai tikina, kad butai mažėja, nes jų išplanavimas gerėja. Vis tik NT brokeriai pastebi priešingą tendenciją. Anot jų, pirkėjai graibsto didesnius būstus, nes nori gyventi erdviau ir patogiau. Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įvardija, kad mažiausias būstas turėtų siekti bent 50 kvadratinių metrų. Anot jo, butų mažėjimo tendencija kelia nerimą.

Nors dažniausiai pirmuosius namus žmonės perka sau, dinamiškesnis gyvenimo būdas vis dažniau lemia, kad toks turtas ilgainiui yra parduodamas ar išnuomojamas. Todėl būtent patrauklumas antrinėje rinkoje turėtų būti prioritetas jaunam žmogui ar šeimai renkantis pirmąjį būstą.

Būsto pirkimas, ypač jeigu tai daroma imant paskolą, gali užtrukti ilgai ir pareikalauti nemažai išlaidų dar prieš sumokant prašomą kainą už nekilnojamąjį turtą (NT). Viena iš pirkimo dalių – preliminarios sutarties sudarymas, kuri rodo susitarimą tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl kito sandorio – notarinės turto pirkimo, pardavimo sutarties, sudarymo ateityje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkai Vilniuje spalis buvo itin sėkmingas. Per mėnesį buvo parduoti 329 butai, daugiausiai ne tik šiais metais, bet ir nuo pat 2022 m. vasario, skelbiama bendrovės „Eika“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso įregistruota 81,9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 3,5 proc. mažiau nei pernai metų sausio–rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst.

„Prastėjantys būsto įperkamumo rodikliai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiandien diktuoja naują darbotvarkę, kuri aktuali tiek būsto ieškantiems, tiek NT verslui, tiek ir viešajam sektoriui“, –  konstatuoja Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. Lietuvoje mažėjantis būsto įperkamumas skaudžiausiai atsiliepia sostinėje vaikus auginančioms jaunoms šeimoms.

Rugsėjo mėnesį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje fiksuoti 309 suminiai pardavimai, tai 4 proc. mažiau nei mėnesiu anksčiau, tačiau 63 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Inreal“. Trečiąjį ketvirtį „Inreal“ fiksavo 863 suminius pardavimus – geriausią ketvirčio rezultatą nuo 2022 m. pradžios, kai parduoti 925 būstai. Pasiūlos kiekis per mėnesį sumažėjo 2 proc., nuo 5386 iki 5268, tačiau išlieka apie 18 proc. didesnis nei prieš metus.

Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausiai pasirašoma preliminari, o vėliau – notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis. Yra keletas svarbių dalykų, kuriuos būtina žinoti pirkėjui prieš pasirašant preliminarią arba notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Gyventojai būsto ieško įvairiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad regionuose būstas gali būti pigesnis trečdaliu ar net daugiau. Tačiau pažymi, kad pirkėjų norai yra panašūs: tiek didmiesčiuose, tiek regionuose žmonės nori gyventi naujuose būstuose, kurių mažesniuose miestuose nėra daug.

Suomijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame siūloma visiškai uždrausti nekilnojamojo turto sandorius šalyje Rusijos piliečiams ir juridiniams asmenims. Kaip praneša leidinys „Iltalehti“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“, tai pareiškė Suomijos gynybos ministerijos vadovas Anttis Häkkänenas.

Brangiausias butas Lietuvoje liepos mėnesį parduotas sostinės Paupio rajone esančioje Aukštaičių gatvėje – sandorio vertė parduoti 215 kv. m ploto butui siekė 2,45 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus Klaipėdos gatvėje parduotas 150 kv. m butas, kurio kaina sudarė 995 tūkst. eurų. Į brangiausiai parduotų butų penketuką taip pat įeina 111 kv. m ploto butas Paupyje už 959 tūkst. eurų, Gaono g. esančiame senos statybos name už 830 tūkst. parduotas 90 kv.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ji siūlo kurti strategiją bei atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos klausimą ir atsakingo skolinimosi taisykles. „Pagrindinė susitikimo (su Gediminu Šimkumi – ELTA) tema buvo apie būsto įperkamumą ir prieinamumą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo keisti sąlygas valstybės ir savivaldybių turto aukcionų dalyviams.  „Apie 44 proc. įvykusių organizuotų valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto (NT) elektroninių aukcionų nekonkuruojama“, – pranešė STT, atlikusi valstybės ir savivaldybių turto pardavimo e. aukcionuose teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. Anot jos, šis turtas dažnai parduodamas už pradinę kainą dalyvaujant vieninteliam dalyviui.

Verslininko Ivano Paleičiko netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Spectator NT“ grįžta prie plano Vilniuje, Savanorių prospekte statyti penkių aukštų beveik 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centrą, šeštadienį rašo „Verslo žinios“.  Pirmąkart įmonė savo projekto planus paviešino dar 2019 metais ir tąkart planavo kiek mažesnį – 5,1 tūkst. kv. m bendro ploto statinį.  Visas „Spectator NT“ akcijų valdo įmonė „Spectator“, kurios akcininkas – I. Paleičikas.

Panevėžyje oficialiai pradedamos laisvalaikio ir prekybos parko „Tower“ statybos. Jų pradžią ketvirtadienį pažymės kapsulės įkasimo ceremonija, pranešė nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „Homa Group“. Anot pranešimo, projekto vertė sieks 14 mln. eurų, beveik 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatą planuojama atidaryti kitą vasarą. Komplekso statyba vyks etapais: 7 tūkst. kv. metrų pastatas šiaurinėje sklypo dalyje bus išplėtotas per artimiausius metus, o pietinis 1,9 tūkst. kv.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais – šiek tiek ramesnės nuotaikos. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais? Mažesnis birželio NT sandorių rinkos aktyvumas neleido sumažinti atotrūkio nuo praėjusių metų rezultato – pirmasis šių metų pusmetis maždaug 10 proc. kuklesnis nei pernai, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 9,6 proc.

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 0,4 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, apie kurias ES statistikos agentūrą pasiekė duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas septyniose, o augimas – devyniolikoje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (10,9 proc.), Vokietijoje (5,7 proc.), Prancūzijoje (4,8 proc.

Buto kaina priklauso nuo daugelio aspektų – vietos, kambarių skaičiaus, statybos metų, įrengimo tipo ir t.t. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Vilniuje vieno mikrorajono būsto kainos prasilenkia su realybe. Paupio mikrorajone už 3 kambarių butą gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų. Štai NT skelbimų portale Aruodas.lt randame, kad brangiausias būstas Paupyje gali atsieiti ir 800 tūkst. eurų. Tiek kainuoja trijų kambarių, beveik 80 kvadratinių metrų ploto būstas.

Birželį Vilniuje gyventojai įsigijo 187 naujos statybos butus, jų vertė siekia 33,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Skelbiama, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius Vilniaus rinkoje buvo parduoti 1 292 butai, o tai yra 17 procentų daugiau nei praėjusiais metais, kuomet pirkėjai įsigijo 1 106 butus. Kainos nesikeičia 20 mėnesių iš eilės – vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina birželio mėnesį siekė 3 354 eurus.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.