nt

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Prie Seimo ketvirtadienį rengiamas mitingas prieš Seimo svarstomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatoriai teigia, kad pataisos „yra faktinis nuosavybės nusavinimas“. „Žmogus turi kažkur gyventi, tad vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas. Jūs mokėsite nuomą už savo pačių įsigytą būstą, kurį įsigydami jau mokėjote mokesčius nuo pajamų.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš JAV kapitalo medicinos technologijų bendrovės „Dexcom Lithuania“ siekia prisiteisti daugiau nei 0,5 mln. eurų skolą už patalpų įrengimą biurų miestelyje „Business Stadium“, antradienį skelbia „Verslo žinios“. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja biurų miestelio plėtra užsiimančios „Hanner“ antrinės įmonės „Promola“ ieškinį, kuriuo ji siekia iš JAV bendrovės prisiteisti 540 tūkst. skolą.

Švedijoje į Klaipėdą vykstančiam keltui užplaukus ant seklumos – įstrigo kelios dešimtys lietuvių Verda aistros dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio: kiek per metus gali tekti atseikėti turintiems būstą? Smūgį į veidą žinomam Ispanijos krepšininkui sudavę broliai Maciai netekę galimybęs lankytis Žalgirio arenoje, bando šią teisę susigrąžinti teisme Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

Teisėsaugos pareigūnai baigė tirti ir nagrinėti teismui perdavė korupciniais nusikaltimais kaltinamų Visagino advokato ir nekilnojamojo turto brokerio bylą. Ją tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūra, byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.  Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį svarstys naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.   Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.  Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

Lietuvoje būsto įperkamumas rekordinėje žemumose. Augant bankų palūkanoms imti paskolą gyventojams per brangu. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai kaltina bankus, kad šie lobsta ir nieko nedaro. Todėl patys imasi veiksmų pritraukti pirkėjus – siūlo išperkamąją nuomą, dykai įrengia būstą ar dalija nemokamai garažus. Skaičiuojama, kad šių dovanų vertė siekia apie 20 tūkst. eurų. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būsto įperkamumas šiuo metu rekordinėse žemumose.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.  Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.  Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus.

Šaulių sąjungai Kaune, Eigulių mikrorajone, planuojant įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę, trečiadienį Vyriausybė turėtų jai perduoti reikiamą nekilnojamąjį turtą. Vyriausybės sprendimo projekte numatyta, kad pagal pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui sąjungai būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas Kaune, Žeimenos gatvėje. Jei Ministrų kabinetas pritars, sąjungai atiteks kareivinės ir štabas, kurių plotas – per 2,2 tūkst. kv.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Statybos įstatymo ir dar 12-kos teisės aktų pataisų paketą, kuriuo siūloma sutrumpinti statybos leidimo išdavimo procesą.  „Siekiama spartinti investicijas ir statybos procesus, mažinti administracinę naštą, didinti statybos procesų skaidrinimą,didinti formuojamos aplinkos kokybę, palengvinti ir trumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, didintipasitikėjimą statybos dalyviais“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pažymoje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.  „Bus Seimui išvada, kaip dėl tų pasiūlymų“, – BNS teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Seime projektas bus svarstomas kitą antradienį, o tada liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad reikėtų apmokestinti ir viešajam sektoriui priklausantį nekilnojamą turtą.  „Kas moka tą mokestį – turėtų mokėti visi, kurie naudojasi miesto infrastruktūra – ir privatus, ir viešas sektorius. Ir apie tą visuotinumo dalį nekalbama.

Šalyje daugėjant narkotikais apsinuodijusių ar net dėl jų mirusių paauglių, Seime kelią skinasi siūlymas leisti pareigūnams periodiškai tikrinti mokinių kurprines bei spinteles mokyklose net ir neturint tėvų leidimo. Pasak įstatymo iniciatorių, šiandien mokyklų spintelės yra tapusios narkotikų saugyklomis, į kurias teisės patekti neturi niekas. Iki šiol mokyklų pareigūnai tikrinti periodiškai negali, nes esą taip pažeidžia mokinių teisę į privatumą.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda.   „Bendras yra principas, kad (medicinos įstaigas – BNS) įtraukti į bazę, o atleidimas (nuo mokesčio – BNS) yra savivaldos teisė“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė viceministrė Rūta Bilkštytė.

 Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. „Man atrodo pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie yra pateikti ant to paties karkaso, kuris yra pasiūlytas Finansų ministerijos.

Artimiausiu metu Seimas turėtų grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto. Ministrų kabineto patvirtintą modelį dabar siūloma iš esmės pakeisti ir numatyti, kad didžiausias mokesčių tarifas būtų kur kas didesnis. Atitinkamą pasiūlymą oficialiai registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Dešimtmetį kriminalinėje policijoje dirbusi ir sudėtingiausias bylas tyrusi Rasa Pavariūnienė šiandien gali pasidžiaugti darbu nekilnojamojo turto pardavimų srityje, su tuo susijusia išleista knyga. Be viso to, randa laiko ir daugybei kitų veiklų – ir į kiekvieną jų pasileidžia su šypsena.

Būsto kainos Latvijoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 5,6 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas brango 15 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje padidėjo tik 3,2 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) būsto šalyje kainų indeksas pakilo 5,1 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos augo vidutiniškai 7,7 proc., o antrinėje – 4,3 procento.

Nemažai jaunuolių nori kuo greičiau ištrūkti iš tėvų namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau yra ir tokių, kurie net studijuodami ar baigę aukštąją mokyklą vis dar gyvena po vienu stogu. Palyginti su Pietų Europos šalimis, savarankišką gyvenimą lietuviai paprastai pradeda anksčiau – panašiau kaip šiauriečiai. Vien ekonominėmis priežastimi to paaiškinti veikiausiai negalima. Nors Lietuvoje būsto kainos ir augo sparčiai, jos tebėra gerokai mažesnės nei Skandinavijoje.

Vilniaus ir Palangos savivaldybėse mažiausiai dešimt kartų padidintos saugotinų želdinių atkuriamosios vertės kartu didins ir nekilnojamo turto (NT) kainas, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, mažėja trečią mėnesį iš eilės. Vien tik rugpjūtį butai atpigo vidutiniškai 2,8 procento. Praėjusį mėnesį vidutinė kvardratinio metro kaina buvo tik 1,7 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 2970 eurų, rodo Estijos žemės departamento penktadienį paskelbti duomenys. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,7 proc., per metus pakilo 1,3 proc. iki 2804 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,5 proc.

Turto bankas ilgins kai kurių didelių ir brangių nekilnojamojo turto (NT) objektų aukcionų skelbimo ir atsiskaitymo terminus. Kaip pranešė Turto bankas, tai daroma atsižvelgiant į rinkos lūkesčius.  „Pastebima, kad rinkos dalyviai vis dažniau aukcionuose dalyvauja konsorciumo pagrindu ar finansavimą užsitikrindami iš bankų“, – pranešime nurodė Turto bankas.  Turto bankas paskelbė sklypo su statiniais Vilniuje, Kalnėnuose aukcioną.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje išauga žmonių skaičius, kurie ieško būstų nuomai. Savivaldybės primena, kad gyventojams suteikiamos nuomos kompensacijos, kurios gali siekti ir 400 eurų. O pretenduoti į kompensaciją gali ne tik tie žmonės, kurie neturi nuosavo būsto, bet ir jį turintys, jeigu jų būstas jau nusidėvėjo.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, jog nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė.  Kepsninėms balkone ne vieta Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, kad nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Kėdainių rajono savivaldybė skelbia šiuo metu perkanti vieno kambario butą Kėdainių mieste. Šiais metais tai būtų jau penktasis toks savivaldybės pirkinys. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, toks pirkinys – ne paskutinis, o Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pastebi, kad socialinių būstų poreikis mūsų rajone vis auga.

Vidurvasaris šiemet nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, praneša Registrų centras. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai.

NT specialistai pastebi, kad vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamą turtą (NT) svetur. Dažniausiai gyventojai renkasi Ispaniją, o kartais ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus. NT pardavėjai sako, kad jų klientai netgi pardavinėja butus Palangoje ir už mažesnę kainą juos perka Ispanijos kurortuose. NT finansininkas Almantas Mekionis, šiuo metu dirbantis ir konsultuojantis pirkėjus Ispanijoje, tikino, kad daugybė lietuvių ieško būsto svetur.

Lietuvos darbdaviams ministerija planuoja naują kirti – už padarytą pažeidimą didėtų ne tik baudos, bet taip pat dalis duomenų būtų paviešinti ir prieinami visiems internetiniame puslapyje.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.

Statybos – tai ne tik naujo statinio statyba, rekonstravimas ar remontas, statybos rūšis yra ir statinio griovimas. Bet kokie duomenų apie statinius pasikeitimai privalo būti įrašomi Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, ką daryti nugriovus statinį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Statinio griovimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas išardyti ar išmontuoti visas statinio konstrukcijas.

Artėjant rudeniui nuomos rinka tampa aktyvesnė visuose didžiuosiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai Kaune ir Klaipėdoje tikina, kad studentai jau ėmė aktyviai ieškoti būstų nuomai. Tuo metu Vilniuje studentai neskuba nuomotis būstų, tačiau ieškančių butų nuomai netrūksta.  Specialistai prognozuoja, kad net pasibaigus studentų bumui nuomos populiarumas augs, nes ne visi įpirks butus, todėl juos nuomosis. Tai gali lemti ir kainų augimą.