Analitikai neturi vienos nuomonės dėl būstų kainų tendencijų, tačiau sutaria, kad dėl didelės pasiūlos turėtų pigti jų nuoma.
Rinką palaikys pirkėjų lūkesčiai
„Auganti ekonomika, atlyginimai, pasitikėjimas nekilnojamojo turto rinka, žemos palūkanos – bus tie varikliai, dėl kurių prognozuoti neigiamų rodiklių 2017 metams – neįmanoma. Be abejo, krizės visada ateina netikėtai, todėl visos mūsų prognozės yra su ta besikartojančia išlyga. Lietuvoje bus gerai, jei nebus netikėtumų ir krizių likusiame pasaulyje. To, deja, mes negalime prognozuoti ir numatyti. Galime tik tikėtis, kad ypatingų ekonominių sukrėtimų pasaulis išvengs ir 2017 metais“, – BNS sakė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas teigė, kad būsto rinkos plėtra 2017 metais iš 2016 metais pasiektų aukštumų grįš į 2015 metų lygį, o ją palaikys geri pirkėjų lūkesčiai.
„Būsto rinkos varikliu kitąmet bus geri pirkėjų lūkesčiai, teigiami valdžios sprendimai, susiję su pajamų bei pragyvenimo kėlimu bei siekiu susigrąžinti emigrantus į Lietuvą. Kitas svarbus veiksnys, palaikysiantys kainų lygį, – statybos darbų savikaina, didėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai pastatams, pačių pirkėjų lūkesčiai dėl būsto kokybės“, – BNS sakė jis.
„DNB būsto“ direktorius Audrius Gudanavičius tvirtino, kad 2017-ieji bus ne prastesni nei 2016-ieji, mat svarbiausi faktoriai, palaikantys rinkos aktyvumą, nesikeis.
„Vidaus vartojimas labai aktyvus, vartotojų lūkesčiai gana geri, o štai globalių procesų neapibrėžtumas veikia tarsi perspėjimo švieslentė: „Jei gali investuoti, investuok šiandien“. Nekilnojamasis turtas daugeliui dar atrodo pakankamai saugus uostas pinigams neramiais laikais“, – BNS teigė jis.
Kituose miestuose sandorių daugės iki 10 proc.
S.Vagonio teigimu, prognozuoti Vilniui, demonstruojančiam rekordines būstų sandorių apimtis, dar didesnį rinkos aktyvumą būtų drąsu.
„Ober-Haus“ ekspertas skaičiuoja, kad jeigu gruodį Vilniuje bus sudarytas vidutinis šių metų sandorių skaičius – apie 900 per mėnesį, bendri 2016 metų būsto rinkos rezultatai viršys iki šiol buvusius rekordinius rezultatus – tokie pasiekti buvo 2007-aisiais, kai Vilniuje užfiksuota daugiau nei 10,8 tūkst. būsto sandorių. Tuo metu kituose šalies didmiesčiuose, prognozuoja analitikas, 2017 metais sandorių skaičius gali augti 5-10 proc.
„Bent jau iki šiol sandorių kiekis kituose miestuose kuklesnis nei buvusiais nekilnojamojo turto rinkos pakilimo metais, o naujos statybos šiuose miestuose dar tik įsibėgėja. Be to, būsto įperkamumo lygis ne sostinėje yra aukštesnis, todėl ir toliau augant gyventojų pajamoms, jų pasitikėjimui savo finansine padėtimi, šalies perspektyvomis bei nekilnojamojo turto rinka, panašu, kad rinkos aktyvumas kituose šalies didmiesčiuose turėtų irgi augti“, – tvirtino S.Vagonis.
Panašios nuomonės dėl rinkos aktyvumo augimo tempo Vilniuje buvo ir M.Kulbokas, tačiau jis prognozavo, kad bendrai Lietuvoje sandorių skaičius mažės.
„Mano nuomone, sandorių skaičius kitąmet turėtų net mažėti, bet tik dėl techninių dalykų: šiemetinė palyginamoji bazė pakankamai aukšta, o sandorių skaičius 2017 metais turėtų būti labiau panašus į 2015 metus, kai sandorių buvo mažiau nei šiemet“, – sakė jis.
M.Kulboko teigimu, bendras butų sandorių skaičius 2017 metais Lietuvoje gali susitraukti 10-12 proc., o namų – 3-5 procentais. Anot jo, paskatų sandorių skaičiui augti nėra, tačiau jis turėtų išlaikyti 2015 metų tempą.
Būsto kainos kai kur augs, kai kur – mažės
Pasak S.Vagonio, butų kainų augimo tempą, akivaizdžiai labiausiai didėjusį Vilniuje, 2017-aisiais turėtų pradėti vytis ir kiti didieji miestai. „Per pastaruosius kelerius metus, neskaitant 2016 metų, būsto kainos akivaizdžiai kilo Vilniuje, o kituose miestuose tai vyko gerokai lėčiau (...).
Daugelyje miestų kainų kilimas 2016 metais buvo didesnis, nei prieš tai buvusius trejus metus, todėl panašus „išsilyginimas“ tarp miestų turėtų būti stebimas ir kitąmet“, – BNS aiškino jis.
Pavyzdžiui, 2013-2015 metais Vilniuje butų kainos augo 11,9 proc., o Klaipėdoje Šiauliuose ir Panevėžyje 2,4 proc. – 3,3 procento. Kaune šios tendencijos apskritai buvo neigiamos: būsto kainos mažėjo 0,3 procento. Anot S.Vagonio, per 11 mėnesių skirtumai tarp kainų augimo sostinėje ir kituose didmiesčiuose mažėjo: Vilniuje jos kilo 6,4 proc., Kaune – 4 proc., Klaipėdoje – 2,3 proc., Šiauliuose – 4,7 proc. ir Panevėžyje – 4,2 procento. „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2017 metais būsto kainos tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose turėtų augti 3-5 procento.
M.Kulbokas prognozuoja, kad 2017 metais butų kainos augti turėtų tik Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje: 1-2 proc. – uostamiestyje, 2-4 proc. – Kaune. Jo prognozėmis, Vilniaus pirminėje ir antrinėje butų rinkose kainos gali sumažėti 3-5 proc., Kauno antrinėje – 2-3 proc. Klaipėdos antrinės butų rinkos kainų pokyčių M.Kulbokas neprognozuoja.
Pirminėje Vilniaus bei Klaipėdos individualių namų rinkose M.Kulbokas prognozuoja stabilias kainas, o jų kainos Vilniaus antrinėje rinkoje bei Kaune, anot jo, turėtų mažėti 3-5 proc. Tai analitiko teigimu, turėtų lemti didėjanti naujų individualių namų kvartalų plėtra.
Būsto nuomos rinkoje laukiama kainų mažėjimo
Tuo metu nuomos rinkoje analitikai laukia kainų mažėjimo tendencijų. Jų teigimu, jas padiktuos susiformavęs būsto nuomos pasiūlos perteklius.
„Dėl pertekliaus 2017 metų pirmoje pusėje gali sumažėti būstų nuomos kainos, kas galbūt atšaldys kai kurių potencialių investuotojų norą įsigyti būstą kaip pelningą ir saugią investiciją“, – teigė S.Vagonis.
„Jau kelerius metus dalis būsto perkama būtent tam, kad būtų galima jį išnuomoti: vieni perka būstą nuomai, kiti – įsigiję naują, senąjį būstą išnuomoja. Pastaruosius porą metų nuomos kainų augimui įtakos ypač turėjo trumpalaikė nuoma, tačiau ši rinka jau prisisotino, todėl nuomos kainos 2017 metais judės mažėjimo kryptimi. Tai lems elementarūs pasiūlos ir paklausos dėsniai. Investuotojų į būstą nuomai nemažėja, todėl jau dabar rinkoje pasiūla pradeda viršyti paklausą“, – sakė A.Gudanavičius.
Jo nuomone, bręstant būsto nuomos rinkai Lietuvoje, netrukus čia turėtų pradėti kurtis ir profesionalūs investuotojai.
„Statistika rodo, kad mokesčių, sumokamų už nuomos pajamas, suma kasmet auga, todėl galima konstatuoti, kad rinka tampa labiau civilizuota. Tik laiko klausimas, kada rinkoje atsiras profesionaliai veikiančių fizinių ir juridinių asmenų, kurie gebės įvertinti nuomininkų riziką, nusidėvėjimą, priežiūros sąnaudas ir kitus svarbius parametrus. Specializuotų, reikšmingą kiekį nekilnojamojo turto sukaupusių nuomotojų atsiradimas turės kur kas didesnį postūmį rinkos brandai“, – teigė „DNB būsto“ direktorius.
M.Kulbokas tvirtino, kad nuomos rinkos plėtrą ir toliau turėtų skatinti griežtinama bankų skolinimo būstui politika.
S.Vagonis prognozavo, jog 2017 metais Vilniuje plėtotojai turėtų pastatyti panašų kiekį butų, kaip ir šiemet – apie 3,5-4 tūkstančius.
