Būsto kainos, skaičiuojant tiek naujos, tiek senos statybos butus ir namus, nuo pat 2006 m. smarkiai svyravo. Jei tuo metu jos augo apie 8 proc. per metus, tai 2009 m. kainų augimas sulėtėjo iki 4 proc. Nuo 2014 m. vėl stebimas spartesnis augimas.
Iš viso nuo 2010 m. iki 2018 m. visoje ES būsto kainos padidėjo 15 proc., o vien euro zonoje – 11 proc.
Tarp ES valstybių narių sparčiausiai būstas brango Estijoje (83 proc.), Latvijoje (61 proc.), Austrijoje (56 proc.), Švedijoje (55 proc.) ir Liuksemburge (50 proc.). Lietuvoje būstas pabrango 46 proc.
Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas per tą patį laikotarpį labiausiai pigo pietinėse šalyse: Italijoje (-17 proc.), Ispanijoje (-12 proc.) ir Kipre (-8 proc.).
Visoje ES apie 70 proc. žmonių gyvena nuosavuose namuose. Šis rodiklis išliko gana stabilus nuo pat 2010 m.
Daugiausia savo būste gyvena Rumunijoje (97 proc.), Kroatijoje (91 proc.) ir Lietuvoje (90 proc.). Mažiausias šis rodiklis buvo Vokietijoje (51 proc.), Austrijoje (55 proc.), Danijoje (62 proc.) ir Prancūzijoje (64 proc.)
Lietuvoje būstą nuomoja kiek daugiau nei dešimtadalis visų gyventojų. Tuo metu visoje bendrijoje šis skaičius yra artimas trečdaliui.
Namų išlaikymas yra sunki našta 10 proc. ES gyventojų. Šioms reikmėms jie išleidžia per 40 proc. visų gaunamų pajamų.
Su tokiais sunkumais daugiausia susiduriama Graikijoje (40 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Danijoje (16 proc.) ir Vokietijoje (15 proc.). Šis rodiklis mažiausias yra Maltoje (1 proc.), Kipras (3 proc.) ir Suomija (4 proc.).
Šioje „Eurostat“ lentelėje pasirinkus vieną ar kelias norimas valstybes, galima palyginti, kaip jose keitėsi investicijos į būstą, jo kainos, nuosavybės pobūdis, būstą nuomojančių žmonių dalis ir skaičius tų, kurie susiduria su sunkumais išlaikydami savo namus.
