„Pernai augančią būsto rinką ir žmonių norą skolintis būstui lėmė ne vienas veiksnys. Visų pirma, didėjo pajamos, gerėjo žmonių lūkesčiai dėl ateities, skolintis buvo patrauklu ir dėl istoriškai mažų palūkanų aplinkos. Iš dalies būsto rinkai pernai įtaką darė ir nuo lapkričio 1 dienos įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo reikalavimai, kai dalis ketinančių įsigyti būstą galėjo suskubti tai padaryti iki įsigaliojant naujiems nuostatams“, - sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Anot jo, palyginti su 2014 metais, daugiau būstui gyventojai skolinosi kiekvieną mėnesį, tačiau aktyviausiais laikotarpis buvo pernai rugpjūtį–gruodį.
Banko duomenimis, daugiau negu pusę visų besiskolinančių būstui sudarė vilniečiai, kurių vidutinė paskolos suma siekė daugiausiai Lietuvoje – 60 tūkst. eurų, arba 9 proc. daugiau negu 2014 metais. Kauniečiai ir klaipėdiečiai būstui pernai skolinosi vidutiniškai 5 proc. daugiau negu 2014 metais – atitinkamai 44 ir 47 tūkst. eurų. Vidutinė vienos suteiktos būsto paskolos vertė visoje šalyje pasiekė beveik 41 tūkst. eurų, arba buvo 6 proc. didesnė negu 2014 metais.
„Būsto kainos pernai daugiau augo tik sostinėje, tad didėjančią vidutinę paskolos sumą lėmė tai, kad būsto pirkėjai daugiau rinkosi vidutinės arba prestižinės klasės būstą, kurio pasiūla taip pat išaugo. Pastebime, kad pernai jaunėjo vidutinis imančių paskolą būstui amžius – jis sutrumpėjo vienais metais nuo 34 iki 33 metų, o vidutinis paskolos laikotarpis – atvirkščiai, vienais metais pailgėjo. Tai rodo, kad būstui pastaruoju metu daugiausia skolinasi jauni darbo rinkoje tvirtai besijaučiantys specialistai, nesibaiminantys prisiimti didesnių įsipareigojimų ir norintys investuoti į savo gyvenamosios vietos kokybę“, - pažymi V. Doveika.
Remiantis banko statistika, gyventojai iki 35 metų sudaro 71 proc. visų besiskolinančių būstui. Absoliuti dauguma būsto paskolų yra suteikiama didmiesčiuose - pernai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, buvo suteikta 82 proc. visų paskolų būstui.
Šalies gyventojai dažniausiai ima paskolas, kurių palūkanų norma yra kintama, t. y. peržiūrima kas tris mėnesius, kas pusmetį ar kiekvienais metais. Pernai tokių sudarytų sutarčių dalis buvo 77 procentai.
„Remdamiesi ilgalaikiais klientų elgsenos stebėjimais, matome, kad didelę įtaką, renkantis palūkanas – kintamą ar pastovią palūkanų normą - daro esama kintama palūkanų norma: kuo ji mažesnė, tuo daugiau žmonių renkasi kintamąsias palūkanas“, – sako V.Doveika.
