NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos.
„Tai lemia keletas priežasčių. Viena pagrindinių – didelis pinigų kiekis, kurį parodo indėlių statistika. 21 mlrd. eurų žmonės turi indėliuose. Žinoma, negalime pasakyti, kiek konkretūs žmonės turi pinigų, tačiau tai ir nėra aktualu. Svarbu suprasti kiek pinigų yra ir ar tie pinigai gali keliauti į NT rinką.
Kol kas nepaisant palūkanų kilimo, indėlių kiekiai vis dar išlaiko augimo kryptį. Vadinasi, kad pinigų daugėja. Todėl didelės NT kainos gąsdina ne visus. Žmonių pajamos, atlyginimai auga, todėl atsiranda, kas nori investuoti į NT“, – komentavo A. Antanavičius.
Pasak jo, laukimas, kol atpigs būstas jau baigėsi.
„Kovą pardavimai suaktyvėjo. Žmonės rudenį ir žiemą, kylant Euribor palūkanoms, laukė NT kainų kritimo. Tačiau neužtenka palūkanų normų kilimo arba jis turi būti labai didelis, kad darytų įtaką NT kainoms.
NT rinkai reikėjo kažkiek palaukti. Todėl rudens ir žiemos mėnesiai buvo vangūs ir vieni prasčiausių per paskutinius 5 metus. Vis tik kainos nenukrito. Gal ir buvo kainų korekcijos, tačiau jos buvo nežymios“, – sakė NT specialistas.
Užsienyje įsiskolinimas didesnis, todėl NT kainos krenta
A. Antanavičiaus teigimu, žmonės nesulaukę kainų mažėjimo ėmė pirkti būstus.
„Beje prie NT rinkos aktyvumo prisidėjo ir pasibaigęs šildymo sezonas. Jis buvo apipintas įvairiomis baimėmis. Buvo kalbama, kad Putinas sušaldys Europą. Buvo neaišku, kiek reikės mokėti už šildymą, buvo bijoma, kad šildymui apmokėti teks išleisti santaupas. Taip pat prisidėjo ir baimės dėl elektros kainų.
Dabar daugelis tų baimių savaime išblėso. Žmonės pamatė, kad pinigų liko ir nori kažką su jais daryti, investuoti, nes infliacija pakankamai aukšta. Gyventojai nebesitiki, kad kainos nukris, todėl ir perka NT“, – komentavo A. Antanavičius.
Anot jo, kitose šalyse NT kainos sumažėjo, dėl skirtingo įsiskolinimo.
„Pas mus yra vienas mažiausių gyventojų procentinis įsiskolinimas Europoje. Todėl kai didėja Euribor, mus tai liečia nežymiai. Pas mus paskolų turėtojų yra gerokai mažiau nei Skandinavijoje ar Vakarų Europoje. Jeigu Lietuvoje gyventojai turi apie 11 mlrd. eurų būsto paskolų, tai Švedijoje žmonės turi daugiau nei 400 mlrd. eurų būsto paskolų. Skirtumai yra didžiuliai.
Be to, turime skirtinga būsto kainų lygį. Pas mus būstas nebrango tiek daug, kiek Vakarų Europoje“, – skaičiavo NT ekspertas.
Rinka atsigauna palaipsniui
NT bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis skaičiavo, kad būsto pardavimai pernai palyginti su 2021 metais sumažėjo 4–5 kartus.
„Tačiau Lietuvoje būsto poreikis niekur nedingo, o jeigu jis yra žmonės pirks būstą, kai bus tam tinkamos sąlygos. Pernai tos sąlygos buvo susiklosčiusios netinkamos dėl karo Ukrainoje. Karas lėmė žaliavų brangimą, nutrūko tiekimo grandinės. Statybos pabrango apie 40 proc., dėl to pabrango ir būstas.
Praėjusiais metais būsto pirkėjai išgyveno šoką, nes būstas seniai taip nebuvo brangus. Todėl pirkėjai tikėjosi, kad kainos nukris ir grįš į buvusį lygį. Tačiau būstas galėtų atpigti, jeigu atpigtų žaliavos arba darbo jėga. Deja, žaliavos tiek neatpigo, o atlyginimų augimas tęsiasi ir nėra jokių šansų ir galimybių sumažinti kam nors atlyginimus, ypač statybos sektoriuje, nes čia darbuotojų trūksta“, – komentavo bendrovės vadovas.
Jo teigimu, pardavimai šį kovą šiek tiek atsigavo.
„Skaičiuojame, kad kovo mėnesio pardavimai buvo geriausi per paskutinius 12 mėnesių. Dabar matome, kad balandis nebus toks geras. Manome, kad šie metai NT rinkai nebus geri, ypatingo proveržio, kokį turėjome po pandemijos, nebus.
Po karo situacija kitokia, greito atsigavimo tikėtis neverta. Pardavimai turėtų atsigauti palaipsniui“, – prognozavo A. Avulis.
Gyventojai tikisi būsto brangimo
SEB banko kovą atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 38 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje teigė, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 21 proc. manė, kad būstas pigs, 35 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad būsto rinkoje pirmas ketvirtis staigmenų neatnešė.
Būsto sandorių skaičius buvo penktadaliu mažesnis negu prieš metus. Jis labiausiai sumažėjo Vilniuje, nes sostinėje daugiau būsto sandorių yra finansuojama būsto paskolomis, ir pirminė rinka ten yra didžiausia.
Augančios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo. Kita priežastis – vidutinė būsto kaina Lietuvoje praėjusiais metais didėjo gerokai sparčiau, negu augo vidutinės namų ūkių pajamos. Valstybinės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2022 metais būsto kaina vidutiniškai padidėjo 19 proc., o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 12 procentų“, – skaičiavo ekonomistas.
Būsto kainų pokyčiai kol kas minimalūs
Pasak ekonomisto, oficialūs duomenys kol kas rodo, kad būsto kaina pirmą ketvirtį liko panaši kaip ir paskutinį 2022 metų ketvirtį.
„Pavyzdžiui, UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ duomenimis, butų kainos vasarį didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo labai panašios kaip ir praėjusių metų pabaigoje Nekilnojamojo turto portale „Aruodas.lt“ vidutinė pateikto buto Vilniuje pardavimo kaina pirmą ketvirtį taip pat nesikeitė.
Pranešimų apie būsto vystytojų taikomas nuolaidas pirkėjams padaugėjo, bet tokios nuolaidos irgi tebėra simbolinės. Būtent pirminėje rinkoje yra didžiausias sandorių skaičiaus nuosmukis, tačiau nekilnojamojo turto vystymo bendrovės neskuba nei realizuoti neparduotų būstų, nei pradėti naujų projektų“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, oficialūs paskutinio 2022 metų ketvirčio duomenys rodo, kad tokiose šalyse kaip Latvija, Lenkija, Čekija, Švedija ir kt., būsto kainos krito.
„Pirmą ketvirtį tendencijos nepasikeitė, todėl pokyčiai neabejotinai buvo neigiami. Lietuva užsienį vėl stebina savo atsparumu ir stabiliomis būsto kainomis. Panašu, kad sparčiai tebeaugantis darbo užmokestis, stabili darbo rinka ir mažas namų ūkių skolos lygis sukūrė prielaidas kol kas išvengti didesnių kainų pokyčių. Tačiau tai nereiškia, kad būsto kainų nuosmukis mūsų šalyje artimiausiais ketvirčiai neįsibėgės. Gyventojų būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį labiausiai priklausys nuo to, kaip rinkoje keisis kainos, koks bus rinkos aktyvumas, ekonominės naujienos“, – prognozavo T. Povilauskas.
3 kambarių butas Palangoje 5 km nuo Baltijos jūros - kaina 300 000 eurų
3 kambarių butas Gandia - 5 km nuo Viduržemio jūros - kaina 37 000 eurų
Lieka tik laiko klausimas - kada vėl sprogs Lietuvos nekilnojamojo turto burbulas!!!
