Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams. Vadinamosios „pasų dalybos“ yra gerai išbandyta rusų taktika, naudota Kremliaus įtakai sustiprinti kitose šalyse. V. Putinas vėliau sakė svarstysiantis galimybę padaryti Rusijos pasus prieinamus visiems ukrainiečiams.
Prezidento V. Zelenskio reakcija – paskelbta ukrainietiškai ir rusiškai per „Facebook“ – buvo grakšti, išradinga ir išties jaudinama.
Visų pirma jis patarė Kremliui negaišti laiko mėginant „sugundyti“.
Be to, jis paragino rusus prašyti išduoti jiems ukrainietiškus pasus. Prezidentas nurodė, kad jo šalis yra užsibrėžusi būti demokratijos pavyzdžiu buvusioje Sovietų Sąjungoje. Pasak jo, dalis šios misijos – suteikti apsaugą, prieglobstį ir pilietybę visiems, pasiruošusiems kovoti už laisvę, petys į petį su ukrainiečiais.
Rusijos propagandos puolimas buvo pradėjęs strigti dar anksčiau. Pareigas einančio prezidento Petro Porošenkos pralaimėjimas sugriovė idėją, kad Ukraina yra imituojama demokratija, iš tikrųjų valdoma pučistų režimo ir slaptų nacių. Autokratai rinkimų nepralaimi – paklauskit apie tai pono Putino ir jo draugų. Dabar, dėl pono Zelenskio sumanaus manevro, Kremliaus naratyvas bliūkšta.
Anksčiau Rusijos režimo baisiausias košmaras „spalvotosios revoliucijos“: tikimybė, kad žmonių galia išspirs iš valdžios korumpuotus, autoritarinius valdytojus. Vis tik šiuos liaudies judėjimus buvo lengva pavaizduoti kaip betikslius, griaunančius ir savanaudiškus. Putinizmo pagrindinė žinia – kad nepaisanti visų jo trūkumų tik Kremliaus tvirtas vadovavimas išgelbės Rusija nuo pakartotinio chaoso ir pažeminimo, koks buvo patirtas 10-ajame dešimtmetyje, taip pat nuo priešiškai nusiteikusių Vakarų ardomosios veiklos.
Pono Zelenskio strategija Putino režimui kelia didesnę ir potencialiai egzistencinę grėsmę. Ukrainai vadovaujanti buvusi televizijos žvaigždė yra ne vien geriau įgudęs bendrauti negu buvęs kagėbistas Kremliuje. Jis taip pat siunčia stipresnę žinią apie laisvės, teisėtumo ir orumo potencialų kokteilį ir šalį, laikančią integraciją su likusiu pasauliu galimybe, o ne grėsme. Tuo metu Rusijos režimas, priešingai, siūlo žmonėms stagnaciją, paranoją ir izoliaciją. Galbūt rusai nepanorės Ukrainos pasų, bet jų dėmesį atkreips, ką simbolizuoja šie dokumentai.
Kremlius dar nėra nugalėtas. Jis gali padidinti ekonominį ir karinį spaudimą, taip pat pasinaudoti Ukrainos politinėje sistemoje veiksiančiais saviškiais. V. Zelenskio populiarumas nėra remiamas politinio aparato. Ant jo darbo stalo bus sukrautos užsienio ir vidaus problemos. Lūkesčiai yra milžiniški.
Dabar aplinkinis pasaulis turėtų pagelbėti Ukrainai spartinti reformas, triuškinti kyšininkavimą, gerinti žmonių pragyvenimo sąlygas ir atremti Rusijos karinę agresiją. Esame įpratę galvoti, kad turime gelbėti Ukrainą, siekdami sutrukdyti Rusijai atkurti savo imperiją dalyje buvusios Sovietų Sąjungos. Dabar atlygis būtų daug didesnis. Sėkmė Ukrainoje taip pat galėtų būti demokratijos ir laisvės Rusijoje šauklė. Kilnus senas šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ dabar rašomas šlovingomis švytinčiomis raidėmis – ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas
