Manau esame pasiekę tokią situaciją, kad kažką Lietuvoje padaryti reikės daug laiko, pastangų. Pagrindinė problema- tai darbdavių didžiulis gobšumas ir didėjantis žmonių išnaudojimas. Ko pasėkoje šalį paliko aktyvus, linkęs ieškoti, protingai rizikuoti jaunimas – potensialūs darbo vietų kūrėjai. Kol darbdaviai nepakeis mastymo ir sieko be saiko turtėti, nieko nebus. Visi skėsčioja rankomis – nebėra kam dirbti, žmonės išvažiuoja. Darbdaviai rado sprendimą – krauti naštą ant likusiųjų. Tai vadinama darbo vietų optimizavimu. Arba dedamos pastangos atsivežti pigių imigrantų. Ne paslaptis didmiestyje (ne Vilniuje), turtingose įmonėse specialistai uždirba 600-700Eur/mėn, darbininkai uždirba 700-800Eur/mėn., kad prisidurti prie atlyginimo žmonės išeina dirbti išeiginėmis dienomis, specialistams už tai mokamas viengubas atlyginimas, geriausiu atveju darbininkams taikomas koef.1.5 (nors įstatymas numato dvigubą atlyginimą). Tai apie kokį progresą galima kalbėti? Pakalbėkite gimnazijose, mokyklose. Didelės dalies mokinių tikslas, kad ir kaip nesinorėtų palikti Tėvynę, išvykti, nes Lietuvoje su žmonėmis nesiskaitoma, pragyventi neįmanoma. Baltų dėmių Lietuvos demografiniame žemėlapyje tik didės ir jaunimo siekis dingti iš Lietuvos nesikeis.