Iškalbinga tai, kad apie šešėlio priežastis – didelius bei sudėtingus mokesčius, blogą viešųjų finansų reputaciją renginyje apie šešėlį kalbėta nebuvo. Pasiųsta labai aiški žinia: mokesčiai nebus nei mažesni, nei paprastesni. Taip, jie bus geriau renkami, nes mokesčių inspekcija pasitelks dar daugiau išmanių sistemų. O štai žmogų reikės perauklėti - išsiugdysime sąmoningą pilietį. Tiesa, sąmoningas pilietis, pasirodo, visai neturi būti sąmoningas, t.y. turėti savo kritišką nuomonę, ją reikšti, abejoti valdžios sprendimais. Jis tiesiog turi būti besąlygiškai lojalus ir klusnus. Toks nuolankus, kad jokia nuomonės apklausa neparodytų, jog žmogui nepriimtina valdžios vykdoma politika.
Kas, anot valdžios, būtų geras mokesčių mokėtojas? Tas, kuris ir pats sumoka visus mokesčius, ir neleidžia kitam jų nemokėti. Geras mokesčių mokėtojas yra tas, kuris net minties neturi, kad galbūt mokesčiai kiek per dideli, gal neskaidriai išleidžiamos biudžeto lėšos. Jis niekada nemėgina legaliai optimizuoti mokesčių, net jei šie sudaro didžiąją dalį jo asmeninių ar verslo išlaidų. Mokėdamas daug ir noriai, geras mokesčių mokėtojas nieko nesitiki iš savo valstybės. Susimokėk, ir atsikabink, gi būk sąmoningas! Koks gi skirtumas, kieno kišenėj pinigai – mokesčių mokėtojo ar „mokesčių mokėtojų“! Jums atrodo kitaip? Baikit, jums tiesiog trūksta sąmoningumo!
Sąmoningo mokesčių mokėtojo ilgesys – ne vienintelis. Pavyzdžiui, valdžia dar labai ilgisi sąmoningo darbdavio, tobulo verslininko. Kas valdžiai yra geras verslininkas ir darbdavys? Tobulas darbdavys niekada nemoka minimalios algos ir neatleidžia savo darbuotojų. Tobulas verslininkas niekada nekelia kainų ir viską parduoda be pelno, bet pelno mokestį sumoka. Jis konkuruoja, bet ne per stipriai. Bet ir ne per mažai. Valdžios akimis, pajamų nelygybę sukuria būtent nesąmoningi verslininkai. Tai dėl savo nesąmoningumo jie moka per mažas, be to – skirtingas algas. Jei darbdaviai būtų sąmoningi, jie sukurtų daugiau darbo vietų ir neliktų nedarbo. Dar geri verslininkai nesiburtų į asociacijas ir nereikalautų iš valdžios geresnių verslo sąlygų. Priešingai, geri entuziastingai verslininkai palaikytų visas valdžios iniciatyvas.
Būna, kad ir žmogus tikisi tobulos valdžios, kuri viską duos, bet nieko nereikalaus. Duos darželį, mokyklą, darbą, pensiją, kelius, garantijas – tikrai, valdžia per rinkimus tokių pažadų primėto, būna. Grįžtant prie šešėlio temos, valdžia supranta, kad negali duoti, jei nepaima. Neturi iš ko. Bet tada, teisingumo dėlei, turi suprasti, kodėl žmogus, duodamas, irgi nori gauti. Pagarbą, dialogą, girdėjimą, skaidrias išlaidas, stabilius ir pakeliamus mokesčius. Tokio dydžio mokesčius, kurie nemestų šešėlio. Tikrai sąmoningą valdžią, kitaip sakant, kuri bent jau supranta savo sprendimų pasekmes ir nekvailina žmonių, jei ir šie supranta.
