Viena iš skausmingiausių problemų – nerimą keliantis Lietuvos gyventojų prasiskolinimas, vedantis į dar didesnį skurdą. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Deja, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi.
„Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė į aklavietę – į skurdą klimpstančių žmonių baudimas tik blogina padėtį, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje išmetami į socialinį užribį, tampa bedarbiais, prasigeria, žudosi užuot gavę reikalingą pagalbą. Keliant nerealius reikalavimus – didžiules išskaitas iš pajamų, neadekvačiai trumpus išsimokėjimo terminus – problema tik gilinama. Kaip rodo nevyriausybininkų fiksuojami atvejai, sužlugdyti žmogų labai lengva. Tad mums reikia realiai veikiančio pagalbos mechanizmo“, – konstatuoja pati daugelį metų nevyriausybiniame sektoriuje dirbusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Viskas labai paprasta: jei žmogus turi skolų ir antstoliai išskaičiuoja pusę ar dar daugiau jo atlyginimo, dirbti oficialiai šiam žmogui neapsimoka. Vadinasi, toks asmuo arba kris į dugną būdamas be darbo, arba dirbs nelegaliai. Nė viena iš šių išeičių mums, kaip visuomenei, nenaudingos, todėl turėtume sukurti mechanizmą, kaip padėti“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Prie Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos prisijungusi D. Šakalienė, bendradarbiaudama su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir atsižvelgdama į 64 nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, pateikė aktualias Civilinio proceso kodekso pataisas, kurių priėmimas palengvintų skurstančiųjų padėtį.
Seimo narė su kolegomis iš kitų frakcijų siūlo keletą svarbių pataisų:
1. Vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas antstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už antstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.
2. Leisti skoloms išskaičiuoti ne daugiau 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Šiuo metu išskaičiavimai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma išskaičiuoti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli išskaičiavimai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.
3. Leisti stabdyti skolininko išskaičiavimus, kai asmuo gydymo ar reabilitacijos įstaigoje gydosi nuo priklausomybės ligų. Gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu priklausomybe sergantis asmuo neturi galimybės dirbti ir tęsti skolų grąžinimą.
4. Neleisti išieškoti skolos iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius. Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas stumia į dar didesnį skurdą, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.
5. Siūloma leisti išieškoti skolas tik iš pajamų, viršijančių 238 eurus. Tai realus minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas atliko studiją apie piniginės socialinės paramos reformą, kuri Lietuvoje įgyvendinta 2012 m. Iš interviu su gyventojais nevyriausybinių organziacijų atstovai išgirdo apie tai, kad skolų turintys žmonės yra nemotyvuoti ieškoti darbo, nes juos smaugia antstoliai.
„Antstoliai… Tas ieškojimas darbo man… Nėra jokio noro, nes šiuo metu turiu daug antstolių“, – cituojamas vienas skolininkas.
„Ta parama gal skatintų mane ieškotis darbo, bet mane antstoliai labai smaugia“, – teigė kitas skolininkas.
Seimo narė D. Šakalienė pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.
Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 eurų. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį.
„Į skurdo spąstus žmonės patenka įvairiai: vieni praranda darbą, netenka pajamų ir jiems tenka skolintis, kiti suserga ir ieško išeities, treti neturi socialinių įgūdžių, ketvirti gauna baudų, kurių nepajėgia išmokėti. Istorijų, kaip žmonės prasiskolina, yra įvairių, tačiau valstybė turi užtikrinti aiškias taisykles, kurios ne skandintų žmogų, norintį išbristi iš skurdo ir skolų, bet realiai ištiestų pagalbos ranką. Labai gerai, kad imtasi žingsnių ribojant greitųjų kreditų plitimą, tačiau to nepakanka. Negalima toliau ignoruoti fakto, kad skolos tampa nuosprendžiu, mirtinais skurdo spąstais dešimtims tūkstančių lietuvių – turime sutvarkyti šią skausmingą problemą iš esmės“, – teigia D. Šakalienė.
