Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas
Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa. Panašu, kad visa tai lieka užnugary, o šiemet euro zonos ekonomikos augimas paspartės iki 2,1 procento bei bus sparčiausias nuo 2007 metų.
Kinijos ir Indijos ekonomikų augimas sulėtėjo mažiau nei prognozuota, o Rusija iš krizės išbrido greičiau – jos augimas šiemet turėtų siekti 2 procentus. Tiesa, Rusijos ekonomikos augimas didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, nes, tikėtina, abipusės sankcijos artimiausius dvejus metus dar nebus atšauktos.
Kita vertus, daugelis struktūrinių problemų ir rizikų niekur neišnyko. Kinijos skolos dydis nėra tvarus, o kokybė abejotina. Palūkanos išsivysčiusiose šalyse pradės didėti, o tai gali sukelti didesnius svyravimus finansų rinkose, neigiamus kapitalo srautus ir prastesnius gyventojų bei įmonių lūkesčius. Populistinės ir protekcionistinės idėjos kol kas atsitraukė į antrą planą, bet, tikėtina, kad ateityje jos dar gali sukelti problemų. Galiausiai, geopolitinės rizikos yra sunkiausiai prognozuojamos ir gali turėti skaudžiausių pasekmių.
Įspūdingas Lietuvos eksporto šuolis
Lietuvos BV P pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 4 proc., o tam įtakos turėjo ne tik vis dar sparčiai augantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos bei, ypač, eksportas. Prekių eksporto vertė buvo net 18 proc. didesnė nei prieš metus, o vien investicinių prekių eksportas išaugo daugiau nei 30 procentų.
Itin sparčiai auga ir paslaugų eksportas, kuris nuo 2013 metų jau padidėjo beveik 50 procentų. Tarp labiausiai didėjusio paslaugų eksporto pastarąjį dešimtmetį buvo informacinių technologijų, komunikacijų ir kitų aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugos. Jų vertė vien pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 250 mln. eurų, ir buvo penkis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį. Aukštų technologijų pramonės produkcijos eksportas per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau jo dalis bendrame prekių eksporte vis dar sudaro tik kelis procentus.
Lietuvoje vis dar dominuoja žemų ir vidutinių technologijų pramonė, tad tolimesnis kilimas pridėtinės vertės kūrimo laipteliais leistų mažiau nerimauti dėl sparčiai augančių atlyginimų įtakos konkurencingumui. Nuo 2012 metų vidutinio atlyginimo augimas buvo kelis kartus spartesnis už produktyvumo augimą. Vis tik eksporto spurtas rodo, kad šis atotrūkis kol kas neturėjo didelės įtakos Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui.
Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didėja
„Swedbank“ ekonomistai šių metų BVP augimo prognozę padidino iki 3,8 proc., o 2018 metų – iki 3,5 procentų. Nors šiemet vidutinė metinė infliacija įsibėgės iki 3,5 procento, vidutinis darbo užmokesčio augimas sieks apie 8 proc., todėl gyventojų perkamoji galia didės. Darbuotojų trūkumas daugelyje ūkio sektorių tampa vis akivaizdesne problema, ir tai toliau skatins atlyginimų augimą, todėl kitais metais jis sieks 7 proc. ir daugiau nei dvigubai viršys infliaciją.
Šiemet ir artimiausius dvejus metus svarbiu augimo šaltiniu turėtų tapti investicijos, kurios nuo pastarosios krizės augo labai vangiai. Jas turėtų paskatinti rekordinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, sparčiau skirstoma ES parama bei lengvai prieinami kiti finansavimo šaltiniai.
Visgi „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 procento – demografinės priežastys stabdys namų ūkių vartojimo augimą, o eksporto augimui, tikėtina, liks mažiau erdvės.
Ilgalaikio klestėjimo šaknys – investicijos ir struktūrinės reformos
Net jei matomos ar nematomos rizikos pasaulio ekonomiką nukreiptų liūdnesne kryptimi, Lietuva, priešingai nei 2008-aisiais, yra gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Valstybės finansai išlieka subalansuoti, beveik nėra užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, įmonių ir gyventojų finansiniai rezervai yra rekordiniai ir nuo pastarosios krizės išaugę maždaug dvigubai. Beveik visuose frontuose Lietuva yra gerai pasiruošusi, todėl baimintis reikėtų ne trumpalaikių krizių, o neišnaudojamų galimybių ekonomikai augti ilguoju laikotarpiu.
Šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimas gerokai viršys jos potencialų augimą, kuris siekia tik apie 2,5 procento. Labiausiai ilgalaikį augimą slopina neigiamos demografinės tendencijos, vis dar konservatyvios įmonių investicijos bei lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos. Dėl prioritetų, atrodo, daugelis sutaria – kokybiška švietimo sistema, lieknesnis ir efektyvesnis viešasis sektorius, skaidresni viešieji pirkimai bei valstybinių įmonių valdymas. Kai kurie iš šių pokyčių gali pareikalauti trumpalaikių aukų, tačiau jei reformos bus vilkinamos – tai kainuos brangiai visiems.
