FED, siekdama stabilizuoti JAV ekonomiką ir finansų rinkas, 2008–2014 metais vykdė ekonomikos skatinimo programą – pirko obligacijas iš rinkos dalyvių. Per visą programos laikotarpį FED obligacijų balanso vertė išaugo nuo 900 mlrd. JAV dolerių iki 4,5 trln. JAV dolerių. Iš jų 2,50 trln. JAV dolerių priklauso valstybinėms obligacijoms, o 1,80 trln. JAV dolerių su būsto paskolomis susietiems produktams.
Skatinimo programa augino indėlius
Per šešerius skatinimo programos metus finansų rinkų dalyviai už supirktas obligacijas gavo laisvų lėšų, kurių didžioji dalis buvo palikta bankuose indėlių forma. JAV federalinio indėlių ir draudimo departamento duomenimis, indėlių suma šalies bankuose per pastaruosius 10 metų išaugo 76 proc. – nuo 6,7 trln. JAV dolerių iki 11,8 trln. JAV dolerių. Apie pusę viso šio augimo nulėmė indėliai, gauti už FED per skatinimo programą supirktas obligacijas. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad didžioji dalis šių lėšų bus panaudotos JAV vyriausybinėms obligacijoms iš FED supirkti, o tai gali lemti perėjimą nuo perteklinio likvidumo į jo trūkumą.
FED vyriausybinių obligacijų balanso vertė, siekianti 4,5 trln. JAV dolerių, yra didesnė nei Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos BVP. Tiesą sakant, didesnius BVP turi tik trys pasaulio valstybės. Iš FED balanso kas mėnesį išsiperkama obligacijų už 50 mlrd. JAV dolerių, iki šiol lėšos buvo naudojamos naujoms obligacijoms pirkti. Planuojama, kad nuo rugsėjo naujos obligacijos nebebus perkamos, o vėliau bus parduotos ir sukauptos.
Finansų ekspertai labiausiai bijo, kad FED pradės iškart didelėmis sumomis mažinti savo obligacijų balansą, o tai turės didelės įtakos skolos vertybinių popierių pajamingumui rinkoje. „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vien šiemet pakils 20 bazinių punktų. Dar apie 13 bazinių punktų prisidės kiekvienais papildomais metais, skaičiuojant nuo obligacijų pardavimo pradžios. Atitinkamai tiek padidės valstybės skolinimosi kaštai.
Ryšys tarp skolos vertybinių popierių kainos ir jų pajamingumo yra priešingas: pajamingumui augant, kainos krenta. Tai reiškia, kad dabartiniai obligacijų turėtojai, neketinantys laikyti vertybinių popierių iki jų išpirkimo termino, vargu ar labai apsidžiaugs. Todėl galime daryti prielaidą, kad obligacijų pajamingumui didėjant didelė dalis valstybinių organizacijų, draudimo įmonių ir kitų finansų rinkų dalyvių vietoje pinigų rinkos priemonių pasirinks obligacijas.
Ką tai reiškia investuotojams?
Finansų rinkų dalyviai ilgainiui tapo priklausomi nuo žemų palūkanų normų ir perteklinio likvidumo, tad kyla isterijos grėsmė. Ypatingai bus paveiktas rinkos likvidumas, žymiai sumažės indėlių apimtis bankuose, palūkanų normos augs, kaštai didės. Ar sugebės rinkų dalyviai prisitaikyti ir toliau dirbti augančių palūkanų normų aplinkoje? Kaip likvidumo mažėjimas paveiks bankus? Kokios įtakos turės išaugę kaštai?
Manoma, kad tie bankai, kuriuose didžioji dalis indėlių priklauso fiziniams asmenims ir smulkiosioms įmonėms, turės daugiau šansų pasiekti savo rezultatams. Tačiau tie bankai, kuriuose indėlius laiko valstybinės įmonės ir didelės korporacijos, jaus didesnį spaudimą dėl išaugusių likvidumo kaštų. Šis procesas matomas jau dabar – „FIG Partners“ duomenimis, 90 proc. JAV bankų paskelbė, kad bazinės palūkanų normos kėlimas nulėmė kaštų augimą, kurių dėl konkurencijos bankai neskuba perkelti vartotojams.
Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau perka obligacijas, kurių vertė per mėnesį siekia 60 mlrd. eurų. Nepaisant besikeičiančio tono ir kalbos apie ateities perspektyvas, bazinė palūkanų norma vis dar yra 0 proc. Dėl šios priežasties išsiskirs ES ir JAV bankų rezultatai. „Morgan Stanely“ analitikai mano, kad ECB pakėlus bazinę palūkanų normą 10 punktų, ES bankų pelningumas padidėtų 5-6 proc.
Finansų sektoriaus indeksas, sudarytas iš šio sektoriaus įmonių, įtrauktų į „S&P 500“ sąrašą, per krizę nuo aukščiausio savo taško buvo nukritęs virš 70 proc. ir kol kas dar nepasiekė prieš tai buvusio lygio, pats indeksas buvo kritęs 57 proc. Nuo pirmųjų JAV bazinės palūkanų normos kėlimų šis indeksas pakilo tik apie 30 proc., kai palyginimui „S&P 500“ indeksas pakilo virš 20 proc.
Didžiausios grėsmės
Yra ne vienas metodas, kaip apskaičiuoti akcijos vertę, tačiau dažniausiai akcijos kainą daliname iš pajamų. Istoriškai „S&P 500” akcijos kainos ir pelno santykio vidurkis siekia apie 15, o šiuo metu sudaro net 21. Finansų rinkos dar gerai prisimena 1920-uosius ir 1990-uosius, kai šio rodiklio reikšmės perkopė 20. Tuomet finansų krizės ilgai laukti nereikėjo.
Obligacijų rinka taip pat nebus išsigelbėjimo ratas. Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, didelė dalis investuotojų, siekdami didesnės grąžos ir nepaisydami rizikos, laisvas lėšas perkėlė būtent į obligacijas. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės 10 metų trukmės skolos vertybinis popierius 2016 metais generavo neigiamą pajamingumą – -0,19 proc. Šiuo metu pajamingumas siekia 0,45 proc. Dar vienas ryškus pavyzdys, kaip nuvertinama obligacijų rizika, – Graikijos skola. Šios šalies rizikai nepasikeitus, pajamingumai keitėsi reikšmingai: 2012-aisiais 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė 37 proc., o dabar – tik 5 proc.
Analitikų nuomone, didžiosios grėsmės šiuo metu ir kyla iš akivaizdžiai pervertintų akcijų ir obligacijų rinkų. Klausimas, kuri sprogs pirmoji.