Ar kas nors atsimenate, ką mums visiems prieš rinkimus žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)? Ar pamenate, ką viešai deklaravo partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir dabartinis premjeras Saulius Skvernelis?
Kur dingo rinkiminiai pažadai?
O žadėjo ne taip ir mažai – visą būrį reformų. Štai keletas pažadų:
- Skurdo ir regioninės atskirties įveikimas – skatins investicijas ir darbo vietų kūrimą regionuose, didins socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje.
- Inovacijos ir iniciatyva ekonomikoje - gerinsime sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinsime tai su tėvynainių sugrįžimu.
- Atsakingas ir efektyvus finansų valdymas - Supaprastinsime ir išgryninsime mokesčių bei pensijų sistemas, pertvarkysime švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų. finansavimą, pakeisime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principus, įvesime kaštų ir naudos analizę.
Ir tai tik keletas rinkiminių pažadų iš gausybės kitų. Tačiau kiek kartų per pastaruosius mėnesius girdėjote valdančiuosius kalbant apie idėjas, kaip į Lietuvą bus pritraukiamas užsienio kapitalas, kuris sukurs mums visiems daug naujų darbo vietų?
Kiek kartų žiniasklaida viešai svarstė valdančiųjų pasiūlymus kaip lietuviai emigrantai bus viliojami į Lietuvą? O kiek kartų mes per TV žinias klausėme koalicijos minčių apie tai, kaip jie sumažins skurdą rajonuose?
Kiek plačiau diskutuota buvo tik apie emigrantų grąžinimą į Lietuvą ir tik todėl, kad R. Karbauskio deklaracijai nepritarė net artimiausiu jo bendražygiu turėjęs tapti premjeras Saulius Skvernelis, o politiniai oponentai ir ekspertai išsijuokė iš dar vieno bandymo raštu pripažinti, kad emigracija yra didžiulė mūsų šalies problema ir ją reikia kuo greičiau išspręsti.
Svarbiausias darbas – alkoholio draudimai
Tačiau bene garsiausiai visi kalbame apie aktyviai siūlomas alkoholio kontrolės pataisas. Tik ir girdime vis naujus griežtinamos kontrolės būdus. Tai uždraudžiame 20-ies jaunuoliams nusipirkti alkoholio, tai apribojame prekybos laiką ir prekybos taškus.
Kad nebūtų per maža uždraudžiame alkoholiu prekiauti festivaliuose ir lauko kavinėse. Ko valdantieji gali tikėtis po tokių planų paviešinimo? Aišku, kad pasipiktinimo ir nepritarimo bangos.
Tada įsitraukia viešosios organizacijos, žiniasklaida, paprasti žmonės. Visi tada svarstome, kas blogiau – draudimas prekiauti alumi festivaliuose ar tai, kad prekybos centruose savaitgalį negalėsime kada panorėję įsigyti vyno butelio?
Valdantieji išmeta dar vieną kozirį – nusprendžiama, kad darni valstiečių programa bus įgyvendinta, jei pradėsime vaikus mokyklose mokyti etnologijos pagrindų, nors turbūt labiau reikėtų mokyti ekonomikos ir finansų, kad nereikėtų skolintis iš greitųjų kreditų nuo algos iki algos.
Ir po tokių siūlymų atrodo, kad Lietuvoje didesnių problemų regis nebėra, valdantieji Seime taip užsiėmę alkoholio uždraudimu, kad net nebėra kada galvoti apie rimčiausias mūsų valstybės problemas. Atrodo, kad taip daroma lyg tyčia, nes nesugebama išspręsti svarbesnių klausimų.
Niekas nesako, kad per didelis lietuvių alkoholio vartojimas nėra opi problema. Tai tikrai rimta problema, bet ne vienintelė. Be to, kas paneigs, kad alkoholizmas yra tik pasekmė daug skaudesnių ir rimtesnių socialinių problemų, ypač mūsų provincijoje?
Kažkaip visi susitelkiame į draudimus ir į tą grupę žmonių, kurie gėrė, geria, gers ir žinos kur dar gauti, net jei valstiečių Seimas įvestų Lietuvoje „sausą įstatymą“.
O kada valdantieji pradės rūpintis tais, kurie gyvendami nedideliuose rajonuose nori išlaikyti savo šeimas, tačiau neemigruoti į Švediją ar Angliją?
Kada išgirsime apie rimtus darbus?
Valstiečiai į Seimą atėjo, kaip partija, kuri nešė vilties vėliavą, esą paims ir išspręs problemas, kurių nesugebėjo išspręsti pasikeisdami valdę socialdemokratai ir konservatoriai.
Tačiau kol kas atrodo, kad labiau trypčiojama vietoje, o žmonių galvas stengiamasi prikimšti kitomis problemomis, kad nebūtų galvojama, kodėl pas mus maistas brangesnis nei Didžiojoje Britanijoje, jau nekalbant apie Lenkiją.
Užuot galvoję, kaip sumažinti mokesčių naštą gyventojams, nuo kurių Lietuvos Vyriausybė jau daugelį metų lupa bene daugiausiai mokesčių Europoje, mes girdime apie naujų mokesčių planus ir pačių valstiečių lyderių nesusikalbėjimą. Užuot tikrai nagrinėję, kodėl lietuviai bėga iš mūsų šalies, mes svarstome ar išliks valdančioji dauguma tokios sudėties, kokia yra dabar, ar skils valstiečių frakcija.
Rankas kartais nuleidžia net pats premjeras S. Skvernelis, kuris su savo profesionalų Vyriausybe kaip ir norėtų pradėti reformas, bet valstiečių Seimo frakcija iniciatyvas greitai nugesina. „Lietuvos pašto“ reforma kuo aiškiausiai parodė, kas čia viršininkas.
Tokius politikų veiksmus ir darbus aktyviai stebi mūsų stambieji verslininkai ir didžiosios įmonės. O rezultatus jau jaučiame, stambūs verslai seka žmonių pavyzdžiu ir pradeda emigruoti iš Lietuvos, kartu išsinešdami ir milijonus mokesčių, kurių nebeteks Lietuvos biudžetas.
Gali ištikti A. Butkevičiaus Vyriausybės likimas
Valstiečių lyderiai tik gesina gaisrus, nors jau reikėtų pradėti kloti pamatus savo rinkiminiams pažadams įgyvendinti. Jei tikrai planuojamos rimtos reformos mokesčių srityje, galvojama kaip sumažinti socialinę nelygybę ir skurdą, tartis su visuomene reikia jau dabar.
Tiesa, turėtų būti priimtas darbo kodeksas, bet tai labiau buvusios socdemų Vyriausybės palikimas. Dabar rimtai užsimota atpiginti vaistus, bet daugiau kol kas tikrai žmonėms naudingų sprendimų beveik nematyti.
Visi politologai žino, kad norint pradėti daryti rimčiausias darbus reikia nedelsiant po rinkimų, kai tauta tavimi dar tiki. Kuo toliau, tuo sunkiau bus padaryti ryžtingas reformas, kurios gali būti skausmingos tam tikroms socialinėms grupėms. O po metų kelių reformų gali ir visai nebelikti, nes ateis rinkimai, o tada valdžia suminkštės ir pasiduos gerų pažadų ar populizmo bangai.
Valstiečiai dar turi laiko pradėti įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, bet jei nesuskubs, rezultatas bus toks pats kaip Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės – daug kalbų, mažai darbų.
