pirmi trys punktai kaip ir nesąmonė, paskui make sense.

SEIMO MAŽINIMAS - BŪTINYBĖ AR DEMAGOGIJA? Valstybės piliečiai įstatymais gali keisti bet kokius įstatymus ir netgi LR Konstituciją. Šio, pagrindinio teisinio akto keitimas Seime yra netgi labai problematiškas, nes reikalingas platus Seimo narių sutarimas. Kol kas jis apima tik dalį LVŽS ir Lenkų frakcijos narius. Sunku patikėti, kad pavyktų sutelkti 2/3 Seimo narių ir du kartus dėl tokio nutarimo pritariamai balsuoti. Kai tokia situacija, tai R.Karbauskio populistinis pažadas tampa labiau panašus į populistinę demagogiją. AR REIKIA SEIMĄ MAŽINTI? 1. Seimo narių mažinimas siejasi su nemažu skaičiumi kitų darbuotojų, kurie dirba padėjėjais ar aptarnaujančiame personale. Bendras viso Seimo biudžetas, įskaitant visą jo išlaikymą, nesiekia 30 milijonų eurų ir tai nesudaro 0,5 procento viso valstybės biudžeto. Šiuo metu vienas Seimo narys atstovauja 17 tūkstančių rinkėjų. Patekti pas Seimo atstovą net ir paskirtomis valandomis būna netgi labai nelengva ir tokia galimybė gali gerokai sumažėti. Jei šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu, tai populizmui paklusniai visuomenei gali atrodyti, kad valdžia - visiškas blogis ir jos visiškai nereikia. Nenustebčiau, jei tokių būtų dauguma. Trys aukščiausios valdžios institucijos yra renkamos tiesioginiu balsavimu, ar nuo jo priklauso (Vyriausybės sudarymas) Tik teismo kadrų skyrimas paliktas už Konstitucijos ribų. 2. Išvykęs Lietuvos emigrantų milijonas reikalauja netgi didesnio dėmesio ne tik dėl didelių atstumų. Jei mes norime ir tikimės, kad didžioji jų dalis grįš, tai apart ekonomikos progreso reikalinga ir kontaktų galimybė sąlygoms gerėjant. Teiginys, kad Lietuva neteko to milijono piliečių nėra teisingas, nes absoliuti dauguma savo pilietinių teisių nėra praradę. Na, o tie, kurie pasinaudojo ankstesne galimybe gauti ir antrą pilietybę galimai laukia, kol ta LT Konstitucijos klastotė neteisėtai keičiant žodžių prasmes ir varžant Seimo teises nurodytas Konstitucijoje bus Seimo panaikinta. 3. Tenka pripažinti , kad tik dalis Seimo išrinktų narių turi pakankamą kompetenciją įstatymų kūrimui. Tenka apgailestauti ir dėl to, kad dalis Seimo narių didesnį dėmesį skiria ne duotos priesaikos vykdymui, o asmeniniams ar grupiniams interesams tenkinti. Tad prasmingo darbo krūvis tenka likusiems, kurių, mano nuomone kartais nesiekia net pusės Seimo narių. Teisingi ir pažangūs įstatymai - didžiulis valstybės turtas. Negalima to nesuprasti. Todėl būtina valdžios institucijų kontrolė, kad neregistruotas ar net korumpuotas lobizmas negalėtų daryti jokios įtakos priimamiems įstatymams ar jų pataisoms. Padarius pažangą šioje srityje pragyvenimo lygis neabejotinai pakiltų.