Naujausiais duomenimis, eksportas iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu tų pačių metų laikotarpiu, augo daugiau kaip 17 proc. Tai lėmė keletas priežasčių, tarp kurių – smarkiai išaugusios kai kurių eksportuojamų prekių, ypač naftos ir pieno produktų, kainos, taip pat atsigaunantis Rusijos ir kitų šalių ūkis.
Eksportas į Rusiją augo net 20 proc.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto iš Lietuvos į Rusiją apimtys augo daugiau kaip 20 proc. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo ankstesnis – 2015-2016 metų – rezultatas, kuomet šis rodiklis smuko apie 40 proc. Tiesa, didžioji metų pradžioje pademonstruoto rezultato dalis priklauso mašinų, transporto priemonių, vaistų, cheminių, statybinių ir kitų medžiagų reeksportuotojams. Lietuvoje pagamintų produktų eksportas į Rusiją sudaro vos 2 proc. viso vietinės kilmės eksporto.
Rusija – mažos svarbos rinka mūsų gamintojams, tačiau didelės – prekybininkams ir transporto sektoriui. Šios šalies ekonomika dvejus metus kapanojosi iš recesijos, o dabar jau stebime jos atsigavimą. Sustiprėjęs rublis kilstelėjo tiek vartotojų, tiek ir įmonių perkamąją galią ir taip prisideda prie mūsų eksporto augimo. Pastaruoju metu taip pat stebime didėjančias vietinės kilmės eksporto prekių – baldų, maisto produktų, tabako, metalo gaminių – apimtis į Švediją, Olandiją, Lenkiją.
Toliau auga eksportas į JAV
Galime pasidžiaugti ir nuosekliai didėjančiu eksportu į JAV, kur iškeliauja ne tik naftos produktai, bet ir pieno gaminiai, baldai, trąšos, optiniai gaminiai, chemijos produktai. Pastaruosius dvejus metus eksportą į šią šalį pastebimai augino dolerio atžvilgiu kritusi euro vertė. Tačiau žvelgiant į priekį išlieka klausimas, kiek ilgai matysime atsivėrusį eksporto į JAV langą – eurui prognozuojamas stiprėjimas dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veiks eksporto plėtros į šią šalį galimybes.
Didžiausią minusą per pirmąjį ketvirtį pademonstravusi kategorija – grūdų eksportas. Po rekordinių 2015-ųjų ūkininkai ir prekybininkai praėjusiais metais vis dar sėkmingai pardavinėjo užsilikusį derlių. Tačiau šiemet aruodai ištuštėję, tad ir skaičiai mažesni – užfiksuotas kritimas siekia net 40 proc.
Aukštos pridėtinės vertės produktų – vis daugiau
Prie teigiamų tendencijų galime priskirti kiekvienais metais augančias aukštųjų technologijų eksporto apimtis. Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekės, tarp kurių – farmacijos produktai, optiniai gaminiai, elektroniniai komponentai ir kt. – sudaro apie 8 proc. viso šalies eksporto. Tiesa, nepaisant nuolatinio augimo, Lietuva pagal aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportą vis dar atsilieka nuo europinio vidurkio, nors pagal šį rodiklį lenkia devynias ES šalis.
Pastaruoju metu įsibėgėja ir paslaugų eksportas. Pagrindinės eksportuojamos paslaugos –transportavimas, turizmas. Tačiau pastaruoju metu auga ir statybos, informacinių technologijų, verslo paslaugų eksportas. Iš viso praėjusiais metais paslaugų eksporto apimtys augo daugiau kaip 10 proc.
Nors šiemet tokį pagreitį gali būti nelengva išlaikyti, tačiau augantis paslaugų eksportas sudarys vis didesnę Lietuvos ekonomikos dalį.
Rezultatus žemyn nutempti gali konkurencingumas
„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet bendras prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. ir bus spartesnis už šalies ekonomikos augimą.
Prognozuoti gerus eksportuotojų rezultatus leidžia pozityvūs ženklai, kuriuos stebime išorinėje aplinkoje. Iš recesijos kyla Rusijos ir kitų NVS valstybių ekonomikos, vis tvirčiau atrodo JAV ūkis, mažėja politinės rizikos – visa tai turėtų galų gale išjudinti ir pagrindinių ES valstybių ekonomikas.
Tačiau reikia nepamiršti, kad maždaug pusę eksporto potencialo nulemia mūsų pačių konkurencingumas. Pastaruoju metu darbo sąnaudos Lietuvoje augo itin sparčiai, o našumas beveik neaugo. Todėl iškyla pavojus, kad ilgainiui Lietuvos verslo įmonių konkurencinė pozicija prastės.
Atlyginimų augimo nesustabdysime, o ir nenorėtume. Vadinasi, įmonės privalo aktyviau investuoti į našumo didinimą ir technologinį atsinaujinimą. Tuo pačiu vis aktyviau reikia galvoti ir apie tai, kaip išplėsti sukuriamą vertę. Tai aktualu ne tik aukštųjų technologijų, bet ir „žemųjų“ technologijų gamintojams, kurie turėtų didinti dėmesį gaminamų produktų kokybei, dizainui ir išskirtinumui. Tik tokiu atveju bus galima uždirbti daugiau net ir su vis „brangesniais“ darbuotojais.
