valstybinė kalba

Kurioziška situacija – Valstybinė kalbos inspekcija nusitaikė į Vilniuje įsikūrusios grožio studijos pavadinimą. Kalbos sergėtojams užkliuvo žargoniškas pavadinimas ,,Špaklius“, todėl jį siūlo keisti vartotinu žodžiu ,,Glaistas“. Maža to, kalbos sargai tikina, kad šis užrašas yra nelegalus, todėl pareikalavo jį nukabinti. Grožio studijos įkūrėjos Monika ir Polina nė nesapnavo, kad sulauks Valstybinės kalbos inspekcijos kirčio.

Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo turėtų būti peržiūrėtas, sako Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas. Pasak Audriaus Valotkos, reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar nevertėtų atsisakyti reikalavimo, kad su klientais dirbantys asmenys turi būti išlaikę lietuvių kalbos egzaminą, jeigu vidurinį išsilavinimą įgijo nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau.

Seimas dar kartą atmetė Lenkų rinkimų akcijai priklausančių parlamentarų bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – parlamentarai atmetė net tris šio įstatymo pataisas.

Lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė teigia, kad ją liūdina prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta kritika Lietuvos vyriausybei dėl sutikimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. „Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mano, kad mes –  grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę kelia visai kiti dalykai. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja.

Premjeras užsimena apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuojama.

Lietuvių priešinimasis asmens dokumentuose vartoti nelietuviškus rašmenis tėra mitas, kurį palaiko politiniai rėksniai, teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Tačiau kitas politikos apžvalgininkas – Rimvydas Valatka mano, kad šios kadencijos valdžia, kaip ir buvusi centro dešinės koalicija, veikiausiai pristigs politinės valios išspręsti lenkiškų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos problemas.

Pradedami rinkti parašai po reikalavimais Lietuvos vadovams dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo. Apie tokią iniciatyvą trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. „Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ adresuotas Lietuvos Prezidentei, Seimui ir Ministrui Pirmininkui.

Lietuva yra bene vienintelė šalis, kur viešosios kalbos vartosena yra taip stipriai instituciškai kontroliuojama, teigia lingvistas Giedrius Tamaševičius. Kažkas panašaus, anot mokslininko, dar yra Rusijoje.

Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans. – Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.

Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus.

Tautinių mažumų integracijai ypač svarbi jų socialinės ir ekonominės raidos perspektyva, su kuria raidė „W“ tiesiogiai niekaip nesusijusi. Tokia nuomonė išsakyta šiandien įvykusiame ministro pirmininko A. Kubiliaus susitikime su Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriumi Žilvinu Šilėnu. Instituto direktorius Vyriausybės vadovui pristatė praėjusiais metais atlikto tyrimo „Lietuvos savivaldybių indeksas 2011“ rezultatus.

Ateinančią savaitę Seimas svarstys Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektą ir su juo susijusius Vietos savivaldos, Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymų bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso atskirų straipsnių pakeitimus. Projektai keliskart diskutuoti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Kalendorinė vasara abiturientams prasideda vieninteliu privalomu brandos egzaminu – lietuvių kalbos. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidės tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui bus skirtos 4,5 valandos.: 3 val. laikantieji egzaminą atliks teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotis. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Latvijos nepiliečiai nori savo parlamento. Apie tokią iniciatyvą prabilo jų teises ginanti organizacija „Už garbingumą ir teisingumą“, praneša agentūra „RIA Novosti“. Anot organizacijos aktyvisto Aleksandro Gaponenkos, rinkimai į šį parlamentą vyktų internetu. Jį sudarytų 30 deputatų, kurie atstovautų visiems nepiliečiams. Latvijos parlamentas turi 100 deputatų, kurie visi yra Latvijos piliečiai. Latvijos nepiliečiai neturi teisės dalyvauti rinkimuose ir dirbti valstybinėse šalies struktūrose.

Dar kovo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surengtas patikrinimas, kaip miesto įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nenuėjo veltui. Kai kurios įstaigos, net nesulaukusios oficialių įspėjimų, suskubo taisyti savo klaidas ir pildyti užrašus lietuviškais pavadinimais.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių. Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.

Šeštadienį Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų referendumui suorganizuoti. Niekas neabejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tad baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc.

Šeštadienį Latvija balsuos, ar reikėtų rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Pagal prognozes, dauguma tars „ne“. Latviams kalbos klausimas – kertinis nacionalinio identiteto aspektas, tačiau prorusiškos organizacijos Latvijoje ir politikai nacionalistai Rusijoje vėl pradės sakyti, kad rusų mažumą Latvijoje diskriminuoja, praneša „Inopressa“. „The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavim...

DAUGUMA žmonių, gyvenančių Latvijoje moka kalbėti rusiškai. Ir turbūt pusė šalies etninių rusų populiacijos (apie 27 procentus populiacijos) gerai nekalba latviškai, arba išvis nekalba.

Kaip šios dvi šalys, turinčios bendrą istoriją ir daugybę bendrų interesų,  gali taip prastai sutarti? Ar tai tik asmeniniai nesutarimai taip kai kurių aukštųjų pareigūnų, ar vis dėlto, viskas remiasi į draudimą rašyti lenkiškas pavardes originalo kalba? – klausia The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Sunku būtų rasti bet vieną lietuvį, pritariantį, kad Vilniaus valdžios organai nuo pat pradžių tobulai sprendė minėtąją problemą.

Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, penktadienį nusprendė Latvijos konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo pirmininkas Gunaras Krutis spaudos konferencijoje sakė, kad teismas labai atidžiai išnagrinėjo referendumo priešininkų argumentus, tačiau laiko juos nepakankamais referendumui atšaukti. Tačiau Konstitucinis teismas nagrinės kitus grupės parlamento narių pateiktoje peticijoje išdėstytus klausimus.

Iniciatyva rengti referendumą dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje buvo klaida, ir referendumas turi būti atšauktas, sako Latvijos teisingumo ministras. Jei referendumas įvyks, yra tam tikrų grėsmių, kad Latvijos valstybingumo pagrindai gali būti pakeisti, antradienį interviu televizijai sakė ministras Gaidis Berzinis. Pasak jo, daug žmonių referendume nedalyvautų, o kiti nesuprastų jo klausimo.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis po susitikimo su ministru pirmininku Valdžiu Dombrovskiu trečiadienį sakė: „Vardan vieningos visuomenės panaudosime visas galimybes dialogo keliu rasti kompromisą“. Prezidentas dar kartą pakartojo, kad, jo nuomone, latvių kalba neabejotinai turi būti vienintelė Latvijos valstybinė kalba. Ieškodamas kompromiso A. Berzinis ketina bendradarbiauti su Konstitucinių teisių komitetu ir Saeimos pilietybės įstatymo įgyvendinimo komitetu bei kitomis institucijomis.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pirmadienį pareiškė atsistatydinsiąs, jei rusų kalba taps antrąja valstybine kalba šalyje, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pažadėti dėl kalbos: kol tai priklausys nuo manęs, to nebus. Jei vis dėlto taip įvyktų, aš pasitrauksiu iš posto“, – sakė prezidentas pirmadienį per pokalbį su žurnalistais.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių. Tuo tarpu tą pačią dieną prie Seimo rengiamame lenkų mitinge gali dalyvauti 5,3 tūkst. žmonių. Mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs atsakydama į lenkų mitingą. Kaip teigė partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte yra iškilusi grėsmė.

Valsčiuje nukabinti vandalų išniekinti vietovių pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbomis. Vietos valdžia sako nežinanti, ar juos grąžins. Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė teigia nerekomenduosianti jas pakabinti atgal, esą bendruomenė nenori būti painiojama į Varšuvos ir Vilniaus konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkijos vėliavos spalvomis – raudona ir balta iki šiol nenustatyti vandalai praėjusį mėnesį užtepė lietuviškus užrašus ant 28 vietovių pavadinimų lentelių.

Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenanti lietuvių bendruomenė atsisako viešųjų užrašų dviem kalbomis. Pasak valsčiui vadovaujančių lietuvių, toks sprendimas priimtas dėl dviejų priežasčių – prieš juos nukreiptų išpuolių bei nenoro veltis į tarp abiejų šalių įsiplieskusį konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, rašo Delfi.lt. Šią savaitę lenteles, kurias dažais aptepliojo ir apgadino lenkų vandalai, ketinama nuimti. Jas turėtų pakeisti užrašai vien lenkų kalba.

Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir net protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo padėtis Lietuvoje? Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas, o buvo nugabenti prie prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės dėl tautinių mažumų problemų sprendimo ekspertai pirmiausia turi labai gerai išsiaiškinti situaciją, o tuomet gali paaiškėti, kad nėra daug dėl ko ginčytis ir dėl ko nusileidinėti. „Kartais man atrodo, kad tam tikros emocijos, pareiškimai, demaršai yra daromi vien tam, kad demaršai būtų daromi, o ne todėl, kad realiai pasižiūrėtume, kaip bus įgyvendinamas įstatymas.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius pakartotinai kreipėsi į antstolį, kad šias padėtų įvykdyti teismo sprendimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pakeisti visų teismo sprendime nurodytų gatvių lenteles į užrašus valstybine kalba. J. Jurkevičiaus teigimu, Vilniaus rajono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų konkrečiose gyvenvietėse pakeičiant gatvių užrašus remiantis Valstybinės kalbos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimais.

Ukrainos valdančiosios „Regionų partijos“ aukščiausio šalies valdymo – Rados deputatai užregistravo įstatymo projektą, kuriuo norima nacionalinių mažumų kalboms suteikti teisę naudoti jas greta valstybine laikomos ukrainiečių kalbos, rašo lenta.ru. Jei įstatymas bus priimtas, 13-oje Ukrainos regionų rusų kalba bus naudojama visuose valstybės veiklos lygiuose. Vienintele išimtimi bus Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Regionuose priimtą kalbą  numatoma naudoti  teismuose, policijoje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas  atmetė pareiškėjų Malgožatos Runevič–Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prašymą išrašyti naują gimimo bei santuokos liudijimus lenkiškomis raidėmis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius. Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje.

Lietuva sekimo mastais kitas Europos Sąjungos valstybes lenkia keliasdešimt kartų, tačiau Seimui to negana: priimtas įstatymas, dar labiau palengvinantis sekimo procedūras ir sankcijų sekti gavimą. Tačiau Lietuvos pavertimo policine valstybe šalininkai tvirtina: tie, kurie pasisako prieš totalų sekimą, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą. „Tie, kurie kalba apie totalinį sekimą, aš suprantu, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą“, – pareiškė A. Anušauskas.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Artėjant valstybių brandos egzaminų sesijai, abiturientai su nerimu seka visas žinias apie egzaminų naujoves, o ypač apie privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šį pavasarį egzaminus laikysiantys moksleiviai dėl būsimų naujovių dar neturėtų sukti galvos, bet būsimiesiems vienuoliktokams reiks mokytis pagal naująją lietuvių kalbos ir literatūros programą bei pratintis prie minties, kad lietuvių kalbos egzaminas bus kitoks.

Ketvirtadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, atsižvelgta į prezidentės Dalios Grybauskaitės esmines pastabas, teigia šalies vadovės atstovas. Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio, formaliai įstatymas dar nepasiekė prezidentės.

Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla – ne tokia kaip kitos. Jos direktorius Miša Jakobas išsikėlė sau tikslą – mokiniai čia turi jaustis kaip namie. O galbūt net geriau. Svarbiausia – bendravimas Valstybinės žydų mokyklos vadovas M.Jakobas pro duris įžengia dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui. Pasitinka besirenkančius vaikus, pasiteirauja, kaip kuriam sekasi, jei reikia – pasisiūlo padėti. Kai moksleiviai suguža į klases, tuomet jis gali imtis savo įprastinių darbų.

Kandidatams į Kazachstano prezidentus bus keliami griežtesni reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio. Tai pirmadienį pareiškė šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkas Kuandykas Turgankulovas. Jis paragino Kalbos komisijos narius taip pat rimtai šiūrėti į šį klausimą. „Kandidatų laukia gana rimtas egzaminas“, – pabrėžė CRK vadovas.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Lenkija atsiuntė Lietuvai notą dėl planuojamų permainų švietimo srityje, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) nelinkusi jos sureikšminti, rašo Delfi.lt. Tokia pozicija pasirinkta, nes kol kas švietimo įstatymo pataisos dėl lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose dar nepriimtos, taigi „notoje yra tik pasvarstymai apie neegzistuojančias problemas ir apie tai „kas būtų, jeigu būtų“, – komentavo URM pareigūnas. Balsas.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.