Artėjant valstybių brandos egzaminų sesijai, abiturientai su nerimu seka visas žinias apie egzaminų naujoves, o ypač apie privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šį pavasarį egzaminus laikysiantys moksleiviai dėl būsimų naujovių dar neturėtų sukti galvos, bet būsimiesiems vienuoliktokams reiks mokytis pagal naująją lietuvių kalbos ir literatūros programą bei pratintis prie minties, kad lietuvių kalbos egzaminas bus kitoks.
Mokysis pagal naujas programas
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė, paklausta, kas lėmė, kad keičiama egzamino tvarka, sakė: „Brandos egzamino programa yra tiesiogiai susijusi su viduriniojo ugdymo programa, nes brandos egzaminu įvertinama tai, ko buvo mokomasi. Nuo šių metų rugsėjo visi vienuoliktokai mokysis pagal atnaujintas bendrąsias viduriniojo ugdymo programas. Lietuvių kalbos visos šalies vienuoliktokai mokysis pagal vieną lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programą.“ Pasak specialistės, naujoji programa orientuota į kompetencijų ugdymą.
Pašnekovės teigimu, tikslai, kurie suformuluoti viduriniojo ugdymo programoje, tiesiogiai veikia ir paties egzamino kaitą. „Šiuo metu yra parengtas naujas brandos egzamino projektas, kuris dar tik svarstomas, diskutuojama, siekiama atsižvelgti į visų suinteresuotų grupių nuomonę. Vienas lietuvių kalbos egzaminas visiems šalies moksleiviams bus nuo 2013-ųjų metų. Bus galima rinktis laikyti mokyklinį arba valstybinį egzaminą.“
Siūloma mažinti užduočių
N. Poderienė akcentavo, kad joks perversmas dėl egzaminų nevyksta: „Mokslas evoliucionuodamas perima tai, kas turima geriausio. Šiuo metu laikantys valstybinį egzaminą moksleiviai gali rinktis samprotaujamąjį rašinį arba interpretaciją, o mokyklinį – literatūrinį rašinį. Svarstoma galimybė sumažinti užduočių skaičių neįvedant jokių naujų užduočių, bet siūlant, kad mokiniai galėtų pasirinkti tarp samprotaujamojo arba literatūrinio rašinio.“
Pašnekovės teigimu, teksto suvokimas ir interpretacija išlieka mokymosi procese, o egzamino metu šie gebėjimai atsiskleidžia argumentuojat: „Kaip pavyzdys galėtų būti tema „Ar svarbūs žmogui namai?“. Argumentuodamas, išsakydamas savo idėjas moksleivis kartu remiasi ir literatūrine patirtimi. Samprotaujamojo rašinio temos formuluojamos kaip problema. Labai svarbu, kad mokyklą baigiantis jaunas žmogus sugebėtų parašyti samprotaujamąjį tekstą, išreikštų savo idėjas, mokėtų argumentuoti remdamasis literatūra, kultūrine patirtimi.“
Neliks teksto suvokimo užduoties
Iki 2013-ųjų metų brandos egzaminus laikantys studentai turės atlikti ir teksto suvokimo užduotį. Prakalbus apie šios užduoties keitimą, pasigirdo ir daug įvairių komentarų apie tai, kad ši užduotis ydinga pačia savo esme: buvo atvejų, kai literatūros specialistams nepavyko teisingai atsakyti į visus užduoties klausimus, o kai kurios formuluotės sukėlė nemažai dvejonių.
„Šią užduotimi tikrinamas gebėjimas atidžiai perskaityti tekstą, jį suprasti. Vertinimo instrukcija yra tikslinama ir standartizuojama. Egzamino užduotį vertina du vertintojai, o jei jų įvertinimas nesutampa, užduotį vertina trečiasis specialistas“, – kalbėjo specialistė.
Apie tai, kokius teigiamus egzamino pokyčius pajus moksleiviai, pašnekovė sakė: „Kalbant apie šių pokyčių privalumus, svarbu paminėti, kad rašydami rašinį moksleiviai turės daugiau laiko, nes jiems reiks atlikti tik vieną užduotį. Didelis privalumas tai, kad moksleiviai nėra verčiami ką nors išmokti mechaniškai, o rašydami rašinį gali išdėstyti savo mintis, pasvarstymus. Literatūra tampa svarbi tiek, kiek jos reikia asmeninei nuomonei pagrįsti: atnaujinta programa labiau akcentuoja asmeninį santykį su skaitoma literatūra, asmeninį požiūrį, savo nuomonės išsakymą.“
Kitakalbiams – daugiau lietuvių kalbos valandų
Nuo 2013-ųjų kartu su lietuviškų mokyklų moksleiviais egzaminą laikys ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviai. Į klausimą, ar jau buvo pateikta siūlymų, kokiu būdu bus suvienodintas lietuvių kalbos mokymas, N. Poderienė atsakė: „Nuo rugsėjo mėnesio lietuvių kalbos mokymui bus skiriamos trys papildomos valandos – po 1,5 val. kasmet. Šis laikas skiriamas gerinti kalbos vartojimo įgūdžius. Tautinių mažumų mokyklose mokoma gimtosios kalbos ir literatūros bei bus mokoma lietuvių kalbos ir literatūros. Moksleiviai gaus platesnį humanitarinį išsilavinimą.“
Pašnekovės teigimu, dabartinėje tautinių mažumų ugdymo programoje viena iš užduočių yra rašinio rašymas, o temos šiems rašiniams taip pat pateikiamos samprotaujamojo pobūdžio bei prašoma argumentuoti.
Egzamino metu – galimybė naudotis žodynu?
Kalbėdama apie būsimą brandos egzaminų vertinimą, N. Poderienė patikino, kad šiuo metu egzaminų centras struktūrinių fondų lėšomis vykdo projektą, kurio metu tikrinamos užduotys, atliekmi įvairūs bandymai, kad būtų optimaliai įvertinti mokinių pasiekimai. Pašnekovės teigimu, svarstoma galimybė leisti mokiniams egzamino metu naudotis žodynais.
Daugelyje šalių yra mokomasi pagal vieną programą tautinių mažumų ir kitose šalies mokyklose: „Tautinės mažumos nuo pradinių klasių mokosi pagal tą pačia ugdymo programą. Juk lietuvių emigrantų vaikai tų šalių, kuriose gyvena, mokyklose mokosi pagal vieną programą.
Mokosi ir gimtosios kalbos
Į klausimą, kokia kitų Europos sąjungos šalių patirtis: ar moksleiviai, kurių gimtosios kalbos skiriasi, laiko vieną valstybinės kalbos ar skirtingus egzaminus, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė sakė: „Mokymo modelis, kuris buvo populiarus senosiose ES šalyse narėse, kai visi moksleiviai mokosi pagal vieną programą. Žinoma, yra šalių, kuriose mokoma ir mažesnių tautinių bendruomenių kalbos: pavyzdžiui, Ispanijoje baskų ir katalonų kalbų mokoma, nes ir tautinių mažumų konvencijoje pasakyta, kad turi būti sudaromos galimybės mokytis ta kalba ar bent mokytis to kalbos.“
Pašnekovės teigimu, dažniausiai vis tik sudaromos galimybės mokytis savo mažumos bendruomenės kalbos, bet mokyklose mokymo procesas vyksta valstybine kalba. „Pastaruoju metu plinta dvikalbės mokyklos, kuriose vartojama ir kalbinės bendruomenės ir valstybinė kalba. Būtent Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esama mokyklų, kur mokoma tautinės mažumos kalba bendrojo lavinimo sistemoje, tautinių mažumų mokyklų yra ir Lenkijoje, bet palyginus su visa lenkų bendruomene – šis skaičius labai mažas.“ Pašnekovės teigimu, keletas ukrainiečių ir lenkų kalbų mokyklų yra Čekijoje.
„Daugiausia tautinių mažumų mokyklų yra Estijoje ir Latvijoje. Šios šalys įgyvendino nemažai projektų siekdamos integruoti į tautinių mažumų mokymo programas valstybinės kalbos mokymą. Latvijoje buvo nuspręsta latvių kalba dėstyti kai kuriuos dalykus, o Estijoje taip pat kuriami planai, kaip suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą visiems šalies moksleiviams“, – kalbėjo specialistė.
Pašnekovės teigimu, dažnai dvikalbės mokyklos veikia pasienio zonose ir jų darbą reglamentuoja dvišalės sutartys. „Dažniausiai maži vaikai ugdomi gimtąja kalba, o paskui palaipsniui didinamas valstybinės kalbos mokymas“, – teigė pašnekovė.
