Dar kovo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surengtas patikrinimas, kaip miesto įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nenuėjo veltui. Kai kurios įstaigos, net nesulaukusios oficialių įspėjimų, suskubo taisyti savo klaidas ir pildyti užrašus lietuviškais pavadinimais. Surengto reido mieste metu Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus, skyriaus vedėją Kristiną Vintilaitę bei vicemerą Vytautą Čepą labiausiai nustebino situacija Lietuvininkų aikštėje. Dabar kai kurių šių ir kitose vietose įsikūrusių įstaigų prekių ženklus papildė ir lietuviški nurodymai, kokios paslaugos čia teikiamos. VAKARŲ EKSPRESAS
Pirmajam šių metų pusmečiui skirtas lėšas parlamentinėms išlaidoms Seimo nariai išsėmė beveik iki dugno – jie išleido 843 tūkst 440 litų iš 896 tūkst. 980 litų. Sutaupyti pavyko kiek daugiau nei 53 tūkst. litų. Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbti kaip visuomet, didžiausią dalį lėšų „suvalgė“ parlamentarų automobiliai – jų nuoma ir techninė priežiūra. Už automobilių nuomą moka ne tik Seimo nariai, bet ir ministrai, kuriems priklauso tarnybinis transportas. Antai užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis per pirmąjį šių metų ketvirtį už parlamentinėms išlaidoms skirtas lėšas transporto nuomai išleido 5190 litų, dar 1127 litų atsiėjo jo techninė priežiūra ir remontas. KAUNO DIENA
Po pustrečių metų paaiškėjo, iš kur buvo pasiųstas grasinamas elektroninis laiškas tuomečiam Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Jurgiui Jurkevičiui. Kovotojas už lenkų teises Vilniaus apskrityje buvo surastas Tčevo mieste Lenkijoje. Tačiau teisti nėra ko – kompiuterio savininkas ir jo šeimos nariai aiškina, kad laišką galėjo išsiųsti bet kuris iš daugelio jų draugų. Karą lenkiškoms gatvių lentelėms Vilniaus apskrityje paskelbęs J.Jurkevičius elektroniniu paštu atsiųstą grasinamą laišką gavo 2009 metų rugsėjo 17-ąją. Valdininkas kreipėsi į prokuratūrą. Paviešinus elektroniniu paštu atsiųstą laišką Lietuvoje kilo nemaža sumaištis. „Visas šis laiškas yra provokacija“, – tada pareiškė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis. Paaiškėjus, kad laiškas išsiųstas iš tarnybinės stoties, esančios Lenkijoje, Vilniaus apygardos prokuratūra paprašė šios šalies kolegų pagalbos. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių universiteto (ŠU) Matematikos ir informatikos fakultete kaip pasirenkamas dalykas dėstoma chirologija – ezoterinis mokslas apie žmogaus rankas. Ar ŠU tampa harių poterių aukštąja mokykla? Vaidotas Kanišauskas, ŠU Matematikos katedros docentas, garsėja pomėgiu ezoteriniams mokslams: numerologija, astrologija, chiromantija. Chirologiją jis dėsto ir savo studentams. V. Kanišausko nuomone, studentai, jei jau moka už mokslą, turi teisę gauti tai, ko nori: „Dauguma studentų moka už mokslą. Vadinasi, pasirinkdami mano kursą moka universitetui.“ V. Kanišauskas paminėjo vieną iš per tyrimus pastebėtų dalykų: „Žmonių rankos keičiasi. Ant pirštų nebėra gumbų. Tai reiškia, kad dauguma jų kultūringi, meniškos sielos ir nori gyventi be didelių vargų. Štai iš kur ta emigracija. Štai kodėl valdžioje visokie dainininkai ir menininkai, o ne ūkiški žmonės.“
Žodis „kabala“ neseniai buvo linksniuojamas ŠU vadovų lūpose. Iškilmingai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su ARI instituto Izraelyje įkūrėju bei vadovu Michaeliu Laitmanu. Šia sutartimi ŠU į savo studijų programą įtraukia intergralųjį ugdymą, kurį kuruoja lektorė Vida Skačkauskaitė. „Mane domina tik sistemos, – sakė V. Skačkauskaitė. – Kabala Šiaulių universitete nedėstoma. Dėstomi tik integralios valstybės pagrindai. Tai mokslas apie įvairiausius visuomenėje vykstančius procesus. Pavyzdžiui, apie tai, kaip turėtų vadintis dabartinė demokratija, kuri labiau primena mažumos valdžią.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras.
Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė. Konkursą projektui įgyvendinti laimėjo viešoji įstaiga „Filmų kopa“ ir kurti filmą ėmėsi garsus dokumentalistas, režisierius Saulius Beržinis, iki tol sukūręs ne vieną filmą apie žydų gyvenimą Lietuvoje.
„Išdėstėme režisieriui, ko norime. Kaip supratote, tas filmas turėjo būti apie žydų gyvenimą ir jų likimus Jurbarko krašte. Iš pradžių filmo trukmė tebuvo 20 minučių, – prisiminė L. Jakelaitienė. – Peržiūrėjome medžiagą ir režisieriaus paprašėme filmą pailginti. S. Beržinis tą ir padarė. Aš Jurbarke gimusi, Jurbarke augusi ir dėl filme parodytų įvykių man nekilo jokių blogų minčių. Mano nuomone, triukšmas kilo lygioje vietoje“.
Visai kitaip tą filmą įvertino Jurbarko savivaldybė – nusprendė, jog režisierius „ne tik neskatina meilės Lietuvai, bet dargi prasilenkia su istorine tiesa“. Rajono valdžia paprašė S. Beržinį filmą pataisyti: akcentuoti žydų gelbėjimą ir neskelbti hitlerininkams talkinusių jurbarkiškių pavardžių. Tačiau režisierius nesutiko. Jis pabrėžė, jog parodęs tiesą ir nežadąs leistis valdininkų cenzūruojamas. Apie tai skaitykite straipsnyje „Ar lietuviai – žydšaudžių tauta?“ AKISTATA
Vakar Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėta Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus Prano Jurkaičio byla dėl informacijos apie Tytuvėnų piligrimų centre saugotas vertybes, antikvarinius daiktus ir jų apskaitą nepateikimo Kultūros paveldo departamentui. P. Jurkaitis teismą tikino nepadaręs jokio pažeidimo, pateikęs visą reikiamą informaciją. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovai tvirtino, jog elektroniniu paštu gavę tik projektą, nes dokumentai buvę be parašo. P. Jurkaitis tvirtina, jog vertybių priėmimo – perdavimo aktai ir yra svarbiausias dokumentas, įrodantis, iš kur jie paimti ir kokiomis aplinkybėmis. O išgirdęs, jog informacija – fragmentiška, Pranas Jurkaitis paklausė: „Ar Kultūros paveldo departamentas – neįgalus fragmentų sujungti į visumą?“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kas kaltas dėl Kauno klinikinę ligoninę supurčiusios kūdikio mirties – gydytojai ar slaugytoja, kuri įtariama sušvirkštusi mirtiną kalio injekciją? Kol kas suimta tik slaugė. „Jau aiškėja kraupios ligoninės darbuotojų klaidos, kurių jie niekaip nenori pripažinti“, – „Lietuvos rytui“ vakar ištarė 34 metų kaunietis Egidijus Drėzas, netekęs savo 11 mėnesių sūnaus Domo. Teismas leido 15 parų suimti Kauno klinikinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus slaugytoją 55 metų Valdarezą Beleškienę. Būtent ant šios medikės pirmiausia krito sunkių įtarimų šešėlis. Moteris, kuri net 34 metus dirba vaikų slauge, kaltinama supainiojusi Domui paskirtus vaistus – balandžio 6-osios popietę vietoj gliukozės tirpalo suleidusi į veną kalio chlorido. V.Beleškienė tvirtino vaistų D.Drėzui nesupainiojusi – suleidusi tai, ką nurodė gydytoja Jūratė Radvilavičienė. Medikai reanimacijoje dar bandė atgaivinti vaiką, bet jo širdis nustojo plakusi. K.Drėzienė paskui slaugę iš palatos išbėgo basa. Po penkių minučių sugrįžusi apsiauti batų ji išvydo, kad pradingo du išpakuoti švirkštai, kuriuos į Domo palatą atsinešė V.Beleškienė. Dviejų švirkštų mįslė šokiruoja ir glumina. LIETUVOS RYTAS
Kretingoje naktį be šeimininkų priežiūros likusį namą apšvarinę vagys, be brangių elektronikos prietaisų, išsinešė ir viduje buvusį 3 mėnesių aviganį. Vagystę Panevėžio gatvėje gyvenantis 39 metų R.S. pastebėjo tik anksti ryte grįžęs namo. Vagis domino elektrotechnikos prietaisai. Dingo stacionarus kompiuteris, LED monitorius „Philips“, modemas, skystųjų kristalų televizorius, televizijos priedėlis, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X2“. Tačiau labiausiai per 3 tūkst. litų nuostolį patyrusį kretingiškį pribloškė tai, kad vagys išsinešė ir namuose paliktą 3 mėnesių aviganio jauniklį, kuris vėliau turėjo tapti šeimos turto sargu. Pagal nusikaltimo padarymo braižą Kretingos rajono kriminalistai įtaria, kad namą apvogti galėjo anksčiau jau teistas 22 metų kretingiškis. LIETUVOS RYTAS
Vakar šalia Juodkrantės griaudėjo petardos. Jau kelintus metus jomis bandoma reguliuoti vis labiau unikaliojoje Kuršių nerijoje besiplečiančią kormoranų populiaciją. Šiuo metu visai šalia Juodkrantės esančioje kormoranų kolonijoje yra apie trys tūkstančiai lizdų. Daugiausiai žalos šie paukščiai pridaro miškininkams ir žvejams – išgaudo nemažai žuvų Kuršių mariose ir išmatose esančia fosforo rūgštimi naikina medžius. Nors kiekvienais metais raginama kormoranus paprasčiausiai šaudyti, to daryti nežadama. Pasak ornitologų, paukščiai gali pasklisti ir padėtis apskritai taps visiškai nebevaldoma. RESPUBLIKA
