Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus. Kažkam paspaudus stebuklingą mygtuką, Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas atsidūrė Seimo šios savaitės darbotvarkėje, o jo priėmimas numatytas jau šeštadienį, paskutinę pavasario sesijos dieną. Daugeliui projekto nuostatų besipriešinančios profesinės sąjungos teigia, kad tai esąs bandymas darbo santykiuose Lietuvoje įteisinti vergovinę santvarką. Be kita ko, Vyriausybė Darbo kodekso pakeitimais siūlo leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, esant reikalui leisti dirbti ilgiau nei 8 val. per darbo dieną, sumažinti atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas ir sutrumpinti įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo terminą.
Neregėta skuba papiktino opozicijoje esančius politikus, skeptiškos nuomonės dėl projekto ateities neslepia net valdančiosios koalicijos atstovai. Socialdemokratų ir Darbo partijų atstovai atvirai kritikavo siūlomas Darbo kodekso pataisas, teigdami, kad jos visiškai nepaveiks naujų darbo vietų kūrimo, bet dar labiau paskatins šešėlinį verslą. Ateinantį šeštadienį, kai planuojamas skandalingojo projekto priėmimas, profesinės sąjungos žada į gatves išvesti tūkstančius protestuotojų. Į sostinės savivaldybę leidimo rengti mitingą jau kreiptasi. „Į vergiją varoma skubos tvarka“. RESPUBLIKA
Vyriausybė neatsižvelgė į praėjusią savaitę mitingavusių pareigūnų reikalavimus ir algų pareigūnams iki prieškrizinio lygio nedidins. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog algos didės „tada, kada susibalansuos biudžetas“, o taip, tikėtina, neįvyks niekada. Pirmadienį ministrų kabinetas nutarė nekelti šiuo metu 450 litų siekiančio bazinės algos dydžio, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų atlyginimai. „Mes priėmėme sprendimą, kad bazinė alga – 450 litų, kaip buvo pastaruosius porą metų, taip ir lieka kitais metais“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras A. Kubilius. Teisėsaugos pareigūnai praėjusią savaitę mitingais reikalavo grąžinti finansavimą į 2008 m. lygį. Jų teigimu, tam kitais metais visai teisėsaugos sistemai turėtų būti skirta 400 mln. litų daugiau negu šiemet. „Mitingai A. Kubiliaus širdies nesuminkštino“. VAKARO ŽINIOS
Šiltose kėdėse jau įsitaisė abu aukščiausius postus Radviliškio savivaldybėje užėmę konservatoriai – korupcijos skandalo veikėjai – eksmeras Antanas Čeponinis ir buvęs administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius. Konservatorių lyderiui A. Čepononiui atsivėrė durys į savivaldybei priklausančią įmonę „Radviliškio šiluma“, o administracijos direktoriaus postą praradęs E. Pranevičius sugrįžo į ankstesnes pareigas – tapo savivaldybės ūkio skyriaus vedėju. Radviliškio rajone tvarkytis kaip savo dvare konservatoriams leidžia savivaldos rinkimų rezultatai – šios partijos nariai taryboje turi daugumą – net 13 iš 25 mandatų. Radviliškio rajoną korupcijos skandalas supurtė pernai gruodžio 19-ąją, kai STT agentai vieną po kito sulaikė A. Čeponinį, E. Pranevičių, tarybos narį Aloyzą Juodį. Iš viso buvo sulaikyta 11 įtakingų konservatorių ir verslo struktūrų atstovų. „Įklimpę Radviliškio politikai neskęsta“. LIETUVOS RYTAS
Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė, bet tai ir viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos. Per ateinančius kelerius metus Lietuvoje gali būti sukurta 61-oji savivaldybė – Pabradėje, tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinkamo įstatymo pakeitimams. Regis, nauja Pabradės savivaldybė – tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos reformos. Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkmetis, taip pat reformų nenori patys gyventojai. Pasak Vytauto Kurpuveso, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, „tokia iniciatyva kol kas tik viena – Pabradės“. Koks Lietuvoje turėtų būti savivaldybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Būsimos reformos koncepcija buvo parengta dar 2006-aisiais, tačiau planai taip ir nugulė į stalčius. „Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius“. KAUNO DIENA
Po patirto insulto iš komos atsigavusi ekspremjerė Kazimiera Prunskienė nustebino giminaičius prabilusi portugalų kalba, kurios daugiau nei prieš 30 metų mokėsi prieš kelionę į Braziliją. Ji taip pat be stabtelėjimo giedojo Lietuvos himną, dainavo vaikystės daineles. Pasak Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vedėjo Juozo Ivaškevičiaus, „taip atsitinka, kai giliai pasąmonėje glūdėję dalykai staiga ima ir atsikuria“. Gydytojo tvirtinimu, atsibudus po komos kartais prireikia viso likusio gyvenimo, kad grįžtų senieji įgūdžiai. Dėl to jį džiugina sparčiai gerėjanti K. Prunskienės sveikata. „Galima labai pasidžiaugti, jog K. Prunskienės būsena yra tokia, kad ji gali pradėti aktyviau reikštis asmeniniame, o galbūt ir visuomeniniame gyvenime“, – sakė J. Ivaškevičius. „Prabilo portugalų kalba“. LIETUVOS RYTAS
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau. Pasak K. Garšvos, šiuo metu svarstomi keli įstatymai, susiję su valstybine lietuvių kalba ir galintys gerokai sumenkinti jos reikšmę. K. Garšvos teigimu, svarbiausias yra Valstybinės kalbos įstatymas, taip pat jis baisisi planais keisti ir Tautinių mažumų įstatymą. Anot jo, lenkai nori pagal senus autonomininkų reikalavimus į įstatymą perkelti reikalavimus, kad teritorijose, kur kompaktiškai gyvena daug tautinės mažumos atstovų, sudarančių ne mažiau nei 20 proc. visų gyventojų, būtų įteisinta regioninė kalba.
„Čia kalbama ne tik apie dvikalbius gatvių pavadinimus, o apie dar rimtesnius dalykus. Pavyzdžiui, gal apie 20 proc. Vilniaus gyventojų sudaro lenkai. Tad visose valstybės institucijose, kurios įsikūrusios Vilniuje, jos darbuotojai privalėtų mokėti lenkų kalbą. Jei nemokėtų – būtų atleidžiami iš darbo“, – sakė K. Garšva. Be to, gatvių pavadinimai būtų net ir verčiami. Pavyzdžiui, Arklių gatvė rusakalbių gyvenamose teritorijose vadintųsi „Lošadinaja ulica“. K. Garšvos teigimu, be pavojaus lietuvių kalbai, tokie dalykai keltų ir kitų problemų.
Jis taip pat priminė, kad Kultūros ministerija jau yra parengusi tautinių mažumų įstatymo koncepciją, kurios pagrindu vėliau gali būti keičiami ir kiti įstatymai. „Joje yra numatyti ne tik gatvių užrašai keliomis kalbomis, ne tik regioninės kalbos įteisinimas, bet ir vietovių užrašai tautinių mažumų kalba. Kitaip tariant, būtų rašoma „Wilno“, „Kowno“ ir panašiai. Visagine būtų pripažinta regioninė rusų kalba, Naujojoje Vilnioje – baltarusių kalba“, – informavo K. Garšva. Kalbininko nuomone, reikia saugoti lietuvių kalbą, nes be jos nebūtų Lietuvos. „Lietuvių kalba gujama iš Lietuvos“. RESPUBLIKA
Nepaisydamas mokytojų streiko ir kitokių formų protestų, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją. Joje numatyta daugybė mokytojus į neviltį varančių nuostatų, tačiau labiausiai jie pyksta dėl to, kad, išdirbę mokyklose 30 metų, bus laikomi „atitarnavusiais“ ir nebedėstys pamokų, o dirbs kažkokį papildomą darbą. Mokytojai bus nei pakarti, nei paleisti: į pensiją jie išleidžiami nebus, tačiau ir normaliai dirbti jiems nebebus leidžiama, nes esą per tiek laiko pakrinka pedagogų psichika. Nuspręsta, kad mokytojas, baigęs aukštąjį mokslą ir įgijęs kvalifikaciją, vis tiek maždaug trečdalį pirmųjų metų turės mokytis – nežinia kur, nežinia ką, nežinia už kieno pinigus. Taip tarp eilučių pripažįstama, esą Lietuvos edukologijos universitete mokytojai prastai parengiami. Naujiems mokytojams bus duodama rekomendacija, ar jie gali dėstyti, ar ne. „Mokytojų nepakars, bet ir nepaleis“. RESPUBLIKA
Garsiausias Klaipėdos grafitininkas, nutepliojęs daugybę pastatų, 23 metų Gintaras Genčas įkliuvo ir Klaipėdos apylinkės teisme buvo teisiamas už 34 nusikalstamos veikos epizodus. Jo užrašais „Gin ov“ nuo 2011-ųjų balandžio iki 2012-ųjų sausio mėnesio buvo sudarkytas ne vienas Tiltų, Herkaus Manto, J. Janonio ir kitų uostamiesčio gatvių pastatai. Subjaurotų pastatų savininkams G. Genčas turės sumokėti už patirtą žalą – daugiau nei 14 tūkst. litų. Be to, vaikinas privalės kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 valandų. Teismo sprendimo jis neskųs, stengsis uždirbti pinigų ir atiduoti juos nukentėjusiems. „Tepliotoją auklės darbu“. LIETUVOS RYTAS
Danijos pilietis Bjarkė Šulcas (49 m.), prieš mėnesį nuteistas už studentės išprievartavimą ir išžaginimą, dabar teisiamas dėl savo mažametės dukters tvirkinimo. Jis pats tikina esantis ne iškrypėlis, bet inteligentas, o atsilikusios, neišprususios lietuvaitės tenorinčios jį sužlugdyti. „Ar danams įprasta masturbuotis vaikų akivaizdoje?“ AKISTATA
Garsaus kontrabandininko Viliaus Karaliaus sūnus neišvengs teismo dėl neteisėto praturtėjimo, nors jo skundai buvo pasiekę Konstitucinį teismą (KT). Ar kontrabandos karaliumi tituluojamas V. Karalius padėjo savo sūnui praturtėti? Jei padėjo, ar Edgaras Karalius žinojo, kad jo turtas įgytas neteisėtomis pajamomis? Į tokius klausimus turės atsakyti Vilniaus I-asis apylinkės teismas, kuriam teks nagrinėti 28 metų teisininkui E. Karaliui iškeltą baudžiamąją bylą dėl neteisėto praturtėjimo. Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius kaltinamas, kad neturėjo teisėtų lėšų įsigyti daugiau kaip 7 mln. litų vertės turtą. E. Karaliaus turtais prokurorai susidomėjo tirdami jo tėvo V. Karaliaus galimai padarytus nusikaltimus. V. Karaliaus ir jo bendrininkų baudžiamąją bylą teismas turėtų pradėti nagrinėti rudenį. „Teismas turės skaičiuoti tėvo ir sūnaus pinigus“. LIETUVOS RYTAS
