Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans.
– Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.
– Iš tikrųjų, norint kažko pasiekti, prancūzų kalbą reikia mokėti idealiai. Prancūzijoje nemokant vietinės kalbos yra labai sunku išsilaikyti. Prancūzai nepripažįsta kitų kalbų. Jei nemoki kalbėti prancūziškai, bus labai sunku išgyventi Prancūzijoje, susirasti darbą ir apskritai gyventi. Bandžiau be prancūzų kalbos nusipirkti duonos kepyklėlėje, tai jie į mane labai kreivai šnairavo. Atrodžiau tarsi iš dangaus nusileidusi. Todėl be prancūzų kalbos negali net paprasčiausių dalykų padaryti. Greičiausia dėl šios priežasties Prancūzijoje yra labai mažai lietuvių. Kiek pamenu, prieš kelis metus, ambasados registruose buvo vos 500 oficialiai užsiregistravę lietuviai. O neoficialiais duomenimis, esame paskaičiavę, kad Prancūzijoje gyveno 3-4 tūkst. tautiečių.
– Kokia šiuo metu ekonominė Prancūzijos situacija?
– Bendra ekonominė situacija iš tikrųjų yra pakankamai gera. Mano žiniomis, Prancūzija kartu su Airija šiuo metu yra ekonomiškai „augančios“ šalys. Tas labai džiugina, nes stiprioje ekonomikoje atsiveria daugiau galimybių.
– Kokia yra lietuvių bendruomenės Prancūzijoje padėtis?
– Prancūzijoje gyvena apie 63 mln. žmonių, todėl lietuvių bendruomenės dalis yra labai ir net labai nedidelė. Susirenka apie 30-50 žmonių kartą per mėnesį į lietuvių bendruomenės susitikimus. Taip pat turime sekmadieninę lietuvių bendruomenės mokyklėlę. Iš pradžių būna mišios, o po to vyksta lietuvių kalbos pamokėlės čia gyvenančių tautiečių vaikučiams.
– Šiek tiek apie jauną žmogų šioje šalyje. Kokios perspektyvos?
– Manau, kad yra gana daug jaunų lietuvių, kurie nusprendžia išbandyti save Prancūzijoje. Atvykstantis jaunimas jau gerai moką kalbėti prancūziškai. Dažniausiai čia atvyksta išsilavinęs jaunas žmogus, kuris pasirenka mokslus aukštojoje mokykloje. Čia atvykstantis jaunimas jau arba moka prancūziškai, arba mokosi šios kalbos anglakalbėje aplinkoje. Pas mus taip vadinamų juodadarbių Prancūzijoje labai mažai.
– Kokie darbai dažniausia tenka lietuviams?
– Iš paprastesnių darbų būtų galima paminėti automobilių gabenimą, statybų sektorių. Dirba įvairiose įmonėse. Pažįstame žmonių, kurie yra įkūrę savo statybų įmones. Jie jau įsitvirtinę vietoje rinkoje, siūlo įvairias paslaugas. Taip pat yra daug mokslininkų. Atstovaujančių pačias įvairiausias sritis. Taip pat daug žmonių dirba turizmo srityje. O šioje darbo sferoje būtina ne tik gerai mokėti prancūziškai, bet ir angliškai (arba bet kokia kita kalba). Priešingu atveju, tiesiog nusileisi atvykstantiems iš kitų šalių.
– O kokia situacija su vyresnio amžiaus lietuviais?
– Prancūzijoje dar yra likę tarp mūsų vadinamų „dinozaurų“, kurie priklauso pirmosios kartos išeiviams. Jų pavardės yra gerai žinomos. Tarkime, Perkūnas Liutkus ir jo tėvai išeiviai. Taip pat buvęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis ir jo tėvai (aukštuomenės nariai). Jie dar priklauso tai vyresniajai išeivių kartai, kuri galėtų būti pateikiama pavyzdžiu kitiems atvykstantiems tautiečiams. Šie garbūs žmonės iki šiol palaiko ryšį su Lietuva ir yra mūsų bendruomenės branduolys. Jie yra tarybos nariai, o P. Liutkus yra mūsų bendruomenės tarybos pirmininkas.
– Kaip jūs atsidūrėte Prancūzijoje?
– Pati atvykau į Prancūziją dėl mokslų. Bet iš dalies labiau esu „meilės emigrantė“, nes sekiau paskui savo vyrą. Jis yra olandas, bet buvo išsiųstas dirbti į Prancūziją. Todėl baigusi mokslus Olandijoje išvykau kartu su vyru. Visiškai nemokėjau prancūziškai, tačiau nebijojau to. Išmokau prancūzų kalbos jau gyvendama Prancūzijoje.
– Atvirkštinis klausimas, kokios priežastys prancūzus atgina į Lietuvą?
– Pažįstu keletą prancūzų. Pavyzdžiui, prancūzą buriuotoją. Jį į Lietuvą atgynė meilė. Jis susilaukė vaikučių su lietuve. Pats verslas yra aptarnauti jachtas ir diegti įrenginius, tad jo darbas yra labiau tarptautinis. Jis gali dirbti iš bet kurio taško. Tačiau būtent šiuo metu jis yra Lietuvoje. Turime mūsų bendruomenės atstovę Rūta, kuri kartu su vyru prancūzu keletą metų gyveno Lietuvoje. Bet dėl darbo reikalų turėjo grįžti į Prancūziją. Sunku, daugiau kažką taip greitai prisiminti.
