Apie naująjį siūlymą feisbuke paskelbė Seimo narys liberalas Raimundas Lopata.
„Visi kas naudojasi „Bolt“ pavežėjų paslaugomis, pastebi, kad vis sunkiau sekasi susikalbėti su Bolt vairuotojais, nes šie nemoka lietuvių kalbos.
Pasirodo, kad Lietuvoje pavežėjų paslaugas teikiantiems asmenims nebūtina mokėti valstybinę kalbą, nors iš mūsų Konstitucijos išplaukia, kad keleiviai turi būti aptarnaujami valstybine kalba. Dažnai pavežėjai negali net elementarių aptarnavimo frazių ištarti lietuviškai ir bruka savo keleiviams rusų kalbą“, – teigė R. Lopata.
Vis dėlto keleivių vežimas nemokant valstybinės kalbos, t.y. nusižengiant Konstitucijai, nėra laikomas pažeidimu.
„Kalbos nemokantiems asmenims leidimai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais išduodami nepažeidžiant esamų teisės aktų. Pavežėjų paslaugas teikiančios platformos teisiškai irgi nieko nepažeidžia, mat jos neprivalo iš vairuotojų reikalauti mokėti lietuvių kalbą.
Pasirodo, kad galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme nebuvo numatyta, jog darbo santykiai gali būti sudaromi ne tik pagal darbo sutartį“, – komentuoja liberalas.
Todėl R. Lopata su grupe Seimo narių įregistravo naują konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo redakcija, pagal kurią valstybinės kalbos mokėjimas nebebūtų siejamas su darbo santykių forma.
Anot parlamentaro, ši redakcija laukia skubaus priėmimo Seime.
„Kitu atveju, ne pavežėjai, o keleviai turės mokytis neaišku kokių kalbų, kad susikalbėtų su juos vežančiais vairuotojais“, – pridūrė R. Lopata.
Leidimus pavežėjams išduodančios Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, per dvejus metus galimybė verstis pavežėjo veikla buvo suteikta beveik 14 tūkst. asmenų.
