Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė pareiškėjų Malgožatos Runevič–Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prašymą išrašyti naują gimimo bei santuokos liudijimus lenkiškomis raidėmis.
Pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įrašą pareiškėjos gimimo liudijime ir vietoj nurodyto vardo ir pavardės „Malgožata Runevič“, įrašyti „Małgorzata Runiewicz“.
Prašoma santuokos liudijime leisti vietoje „Malgožata Runevič–Vardyn, įrašyti „Runiewicz–Wardyn“, bei išduoti naują dokumentą.
Moteris teismui nurodė, kad Belgijoje ji patirianti nepatogumų, mat skiriasi jos ir vyro pavardės, dėl ko kylą problemų atsiimant korespondenciją, tvarkant banko sąskaitas, užsisakant viešbučius.
Nagrinėdamas šią bylą, teismas kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą, ar pavardžių rašymas lietuviškais rašmenimis neprieštarauja Europos Bendrijos Sutarties normoms.
Tačiau teismas priėmė preliminarų nutarimą, kad nedraudžiama atsisakyti pakeisti bendrą Europos Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Europos Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų,
Jei atsisakymas sukelia nepatogumų, prašymą priimti preliminarų sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, pripažino, kad skirtingas pareiškėjos vardo ir pavardės rašymas įvairiuose dokumentuose kelia pareiškėjai tam tikrą nepatogumą, susijusį su asmens tapatybės įrodymu.
Tačiau teismas pabrėžia, kad nepatogumus dėl to, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos vardas ir pavardė nurodyti lietuviškais rašmenimis, o lenkišką variantą ji sau susikūrė pati, mat dokumentą su lietuviškais rašmenimis užrašytu vardu ir pavarde ji pasikeitė Lenkijoje.
Po santuokos sudarymo pareiškėjai kylantys nepatogumai yra objektyvaus pobūdžio, nepriklausantys nuo jos valios. Tačiau šiuo atveju keblumai, kylantys pareiškėjams bendrai registruojantis į konferencijas, užsisakant viešbučius, rezervuojant lėktuvo bilietus, atidarant bendras banko sąskaitas, sudarant teisines sutartis, atsiimant pašto korespondenciją už kitą sutuoktinį, atliekant kitus veiksmus sutuoktinio pavedimu arba registruojant vaiką į darželį ar mokyklą, išsprendžiami pateikiant papildomus dokumentus: Lietuvoje išduotą santuokos liudijimą ir jo vertimą į atitinkamą kalbą.
Teismas nutarė, jog pareiškėjai patiria nepatogumus, tačiau jie yra susiję tik su paprastais asmeninio – buitinio pobūdžio nepatogumais. Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui
Antroji tokio pobūdžio civilinė byla atmesta birželio 30 dieną, kai Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusios už Austrijos piliečio, paprašė leisti išduoti jai naują santuokos liudijimą ir LR piliečio pasą, kuriame būtų nurodyta jos pavardė su W raide. Šis teismo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
