Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, penktadienį nusprendė Latvijos konstitucinis teismas.
Konstitucinio teismo pirmininkas Gunaras Krutis spaudos konferencijoje sakė, kad teismas labai atidžiai išnagrinėjo referendumo priešininkų argumentus, tačiau laiko juos nepakankamais referendumui atšaukti.
Tačiau Konstitucinis teismas nagrinės kitus grupės parlamento narių pateiktoje peticijoje išdėstytus klausimus. Parlamento nariai teismo prašė ne tik atšaukti referendumą, bet ir pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai kai kurias įstatymo dėl referendumo nuostatas.
Latvijos prezidentas Andris Berzinis Konstitucinio teismo sprendimo išvakarėse pareiškė manąs, kad referendumas turi vykti, kadangi nueita pernelyg toli. Tačiau jis dar kartą patvirtino, kad neketina dalyvauti, kadangi referendumą laiko absurdišku.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų Latvijos Saeima privalėjo paskelbti referendumą. Jis numatytas vasario 18 dieną.
Tačiau dalis Saeimos partijų narių Konstituciniam teismui pateikė peticiją, kurioje, be kita ko, buvo ginčijamas referendumo teisėtumas ir prašoma jį atšaukti.
Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų, o buvo surinkta kiek daugiau nei 12 proc.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę.
Maždaug trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Kad konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).
