Kiek žmonių gyvena Kauno ir Vilniaus regionuose? Kiek mokyklų, klinikų, restoranų, laisvalaikio įstaigų? Taip išeina, kad tereikia persikraustyti į didesnį miestą ir jau nebediskriminuojamas?

Lenkiškai tuteišiška, etninių grupių nesantaiką skatinanti žemaitpalaikio statistika (man būtų gėda už visą savo giminę, jei koks dzūkas suvalkietis ar aukštaitis prisigalvotų tokių "argumentų" savo regionui).

Lenkų tai tikrai nediskriminuoja, bet lietuvis lenkų krašte patiria didžiulę diskrimiaciją.Ir kodėl Tomaševskio varomą politiką (padedant Sikorskiui) niekas iš valdžios nelaiko nusikalstama veikla, o kaltais laiko tokius, kurie pasako tiesą - armijos krajovos iššaudyto kaimo palikuonių protesto dalyvius sulaikė, darė kratas ir t.t. O armijos krajovos kariai tikrai kaimo žmones išiaudė...O pagerbiantys krajovos dalyvius liko vos ne didvyriai...

o ką tikrai diskriminuoja skaitykite žemiau
. Štai 1959m. Žemaičių daugumos gyvenamoje teritorijoje gyveno 21% visų Lietuvos gyventojų, o 1990m. tik 16 procentų. Mano skaičiavimu , vygdant tolygią Lietuvos regionų ekonominę plėtrą, šiuo metu Žemaičių gyvenamoje teritorijoje turėtu gyventi apie 820 tūkstančių gyventojų, tačiau gyvena tik apie 530 tūkstancių. Kita akivaizdi, sovietinės Lietuvos vyriausybės planinės ekonomikos Žemaičių gyvenamos teritorijos plėtros diskriminacija atspindi taip vadinamo valdiško gyvenamo ploto statyba Lietuvos miestuose. Palyginimui – per sovietinius pokario metus sąlyginai vienodo 1959m dydžio miestų plėtra valdiškų butų pastatyta: Žemaitija - Telšiuose apie 6200 butų, Tauragėje 5900 Lietuva – Jonava- apie 12900, Kėdainiai – apie 11200 Ukmergė – apie 7800 Utena- 11400, o štai Alytus net 24100 butų. Ką jau kalbėt apie didžiųjų Lietuvos miestų plėtrą. Akivaizdžios sovietinių Lietuvos vyriausybių planinės ekonomikos pastangos sumenkinti Žemaičių gyvenamos daugumos teritorijos ekonominį potencialą, tai sąlygojo didelę Žemaičių migraciją į lietuvių daugumos gyvenamus regionus, taip juos asimiliuojant ir naikinant Žemaičių kalbos vartojimą. Žemaičiai yra Lietuvoje mažuma. Respublikoje dominuojantis lietuvių etnosas visuose vyriausybėse turintis daugumą naturaliai stengiasi daugiau dėmesio skirti savo etnoso regionų plėtrai. Geras pavizdys dabar vygdomas kelių dangos atnaujinimas pav. rajoninių reikšmės kelių asfaltuota Alytaus regione 64 procentai, Tauragės 35 procentai, Šiaulių 37 procentai, Kauno 52, Marijampolės 53, Vilniaus 53. Panašiuose gyventojų skaičiumi apskrityse asfaltuota rajoninių kelių 1000 gyventojų. Tauragės – Telšių apskričių gyventojams 2,6km. Alytaus – Marijampolės – Utenos 3,6 km. Akivaizdus paklodės tempimas į dominuojančio etnoso pusę.
Kai kurie gyvenimo kokybės palyginimai iš 2008m. statistikos metraščio:

Gydytojų skaičius 10000 gyventojų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1,6
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 4,6

Lanko ikimokyklines įstaigas 1000 vaikų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 505
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 716

Kolegijų skaičius
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 27

Universitetinio lygio aukštosios mokyklos
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 20

Aukštųjų mokyklų studentų skaičius 10000 gyv.
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 58
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 715


Aukščiausio išsilavinimo 1000 dirbančiųjų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 114
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 161

Samdomų darbuotojų 1000 gyventojų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 252
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 410

Pajamos 1 statistiniam gyventojui iš samdomo darbo
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 389 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 751 litų.

Mažmeninė prekyba 1 gyventojui( išskyrus motorines transporto priemones ) per metus
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 3639 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 6086 litų.

Restoranų ir kitų maitinimo priemonių apyvarta 1 gyventojui
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 126 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 290 litų.

Tai tik kai kurie skaičiai rodantys Žemaičių daugumos gyvenamos teritorijos ekonominį socialinį atsilikimą. Šie skaičiai rodo ir tai, kad Žemaitija ateityje, kaip ir dabar bus nepatraukli nei vietos, nei užsienio investicijoms, kas toliau sąlygos žemaičių migraciją iš Žemaičių etnoso gyvenamos teritorijos. Deja dviejų etninių regionų skirtingi vystymosi įpatumai duoda peno pamąstymams. Toks valdymas, skirstymas padarė didelę žalą žemaičių daugumos gyvenamos teritorijos ekonomikos plėtrai. Tai reikia keisti. Mes nesame nei tinginiai, nei nevykeliai o paprščiausiai diskriminuojami.
Norint išsaugoti Žemaitiją mes privalome jungtis ne tik kultūrinėje, bet ir politinėje erdvėje. Gaila

Diskriminuojami ne lenkai o žemaičiai. . Štai 1959m. Žemaičių daugumos gyvenamoje teritorijoje gyveno 21% visų Lietuvos gyventojų, o 1990m. tik 16 procentų. Mano skaičiavimu , vygdant tolygią Lietuvos regionų ekonominę plėtrą, šiuo metu Žemaičių gyvenamoje teritorijoje turėtu gyventi apie 820 tūkstančių gyventojų, tačiau gyvena tik apie 530 tūkstancių. Kita akivaizdi, sovietinės Lietuvos vyriausybės planinės ekonomikos Žemaičių gyvenamos teritorijos plėtros diskriminacija atspindi taip vadinamo valdiško gyvenamo ploto statyba Lietuvos miestuose. Palyginimui – per sovietinius pokario metus sąlyginai vienodo 1959m dydžio miestų plėtra valdiškų butų pastatyta: Žemaitija - Telšiuose apie 6200 butų, Tauragėje 5900 Lietuva – Jonava- apie 12900, Kėdainiai – apie 11200 Ukmergė – apie 7800 Utena- 11400, o štai Alytus net 24100 butų. Ką jau kalbėt apie didžiųjų Lietuvos miestų plėtrą. Akivaizdžios sovietinių Lietuvos vyriausybių planinės ekonomikos pastangos sumenkinti Žemaičių gyvenamos daugumos teritorijos ekonominį potencialą, tai sąlygojo didelę Žemaičių migraciją į lietuvių daugumos gyvenamus regionus, taip juos asimiliuojant ir naikinant Žemaičių kalbos vartojimą. Žemaičiai yra Lietuvoje mažuma. Respublikoje dominuojantis lietuvių etnosas visuose vyriausybėse turintis daugumą naturaliai stengiasi daugiau dėmesio skirti savo etnoso regionų plėtrai. Geras pavizdys dabar vygdomas kelių dangos atnaujinimas pav. rajoninių reikšmės kelių asfaltuota Alytaus regione 64 procentai, Tauragės 35 procentai, Šiaulių 37 procentai, Kauno 52, Marijampolės 53, Vilniaus 53. Panašiuose gyventojų skaičiumi apskrityse asfaltuota rajoninių kelių 1000 gyventojų. Tauragės – Telšių apskričių gyventojams 2,6km. Alytaus – Marijampolės – Utenos 3,6 km. Akivaizdus paklodės tempimas į dominuojančio etnoso pusę.
Kai kurie gyvenimo kokybės palyginimai iš 2008m. statistikos metraščio:

Gydytojų skaičius 10000 gyventojų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1,6
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 4,6

Lanko ikimokyklines įstaigas 1000 vaikų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 505
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 716

Kolegijų skaičius
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 27

Universitetinio lygio aukštosios mokyklos
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 1
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 20

Aukštųjų mokyklų studentų skaičius 10000 gyv.
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 58
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 715


Aukščiausio išsilavinimo 1000 dirbančiųjų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 114
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 161

Samdomų darbuotojų 1000 gyventojų
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 252
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 410

Pajamos 1 statistiniam gyventojui iš samdomo darbo
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 389 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 751 litų.

Mažmeninė prekyba 1 gyventojui( išskyrus motorines transporto priemones ) per metus
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 3639 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 6086 litų.

Restoranų ir kitų maitinimo priemonių apyvarta 1 gyventojui
Žemaičių daugumos gyvenama teritorija 126 litų
Lietuvių daugumos gyvenama teritorija 290 litų.

Tai tik kai kurie skaičiai rodantys Žemaičių daugumos gyvenamos teritorijos ekonominį socialinį atsilikimą. Šie skaičiai rodo ir tai, kad Žemaitija ateityje, kaip ir dabar bus nepatraukli nei vietos, nei užsienio investicijoms, kas toliau sąlygos žemaičių migraciją iš Žemaičių etnoso gyvenamos teritorijos. Deja dviejų etninių regionų skirtingi vystymosi įpatumai duoda peno pamąstymams. Toks valdymas, skirstymas padarė didelę žalą žemaičių daugumos gyvenamos teritorijos ekonomikos plėtrai. Tai reikia keisti. Mes nesame nei tinginiai, nei nevykeliai o paprščiausiai diskriminuojami.
Norint išsaugoti Žemaitiją mes privalome jungtis ne tik kultūrinėje, bet ir politinėje erdvėje.