Tačiau daugelis latvių kategoriškai priešinasi. Jie kalba rusiškai dėl Sovietinės valdžios laikotarpio, kuris prasidėjo 1940-ais metais, kai jų šalis buvo ištrinta iš žemėlapio po Hitlerio ir Stalino pakto. Latvija sugrįžo tik 1991-ais metais, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Sovietų valdžia ne tik vykdė priverstinę rusakalbių migraciją, tačiau ir privalomą lingvistinę rusifikaciją.
Referendumas pasmerktas žlugti. Tačiau jo reikšmė slypi Latvijos politikos poliarizacijoje, kurią jis reprezentuoja ir kursto. Etniniai rusai balsuotojai (maždaug pusė turi Latvijos pilietybę arba nuo gimimo, arba dėl natūralizacijos) buvo įsiutinti praeitų metų rinkimų rezultatų, kai centristinė ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio ir buvusio prezidento Valdžio Zatlerio partijos sužlugdė koaliciją su prorusišku (ir iškovojusiu rinkimuose pergalę) Harmonijos Centru. Vietoje to šalies lyderiai sukūrė koalicinę vyriausybę su radikalia dešiniųjų partija – Nacionaliniu Aljansu, kurios pagrindinis šūkis yra „Viskas Latvijai! Už Tėvynę ir laisvę“.
Ši partija pradėjo rinkti parašus peticijai dėl referendumo, kurio tikslas – priversti visas valstybės finansuojamas mokyklas naudoti latvių kalbą kaip vienintelę. Jų argumentas – įtvirtinti nacionalinę kalbą ir suvienyti šalį. Kritikai teigė, kad tai buvo provokacinis bandymas atsiskirti nuo rusofoniškos Latvijos visuomenės dalies. Peticija žlugo: ji surinko tik 120 433 balsus, kas buvo nepakankama referendumo inicijavimui. Tačiau tai sukūrė puikų pretekstą prorusiškiems aktyvistams, tokiems kaip buvusiam Latvijos Nacionalinės Bolševikų Partijos skyriaus lyderiui Vladimirui Lindermanui, radikaliųjų kairiųjų Osipovo partijos lyderiui Jevgenijui Osipovui ar jaunimo judėjimui „Vieninga Latvija“, pradėti naują iniciatyvą kaip atsaką, paskelbiant ją kaip protestą prieš bandymus šalyje asimiluoti mažumos vaikus.
Ši peticija surinko 187 378 balsus, daugiau negu 10 referendumui inicijuoti reikalingų procentų. Balsavimas sukėlė Latvijos nacionalistinių jausmų atgimimą. Abi pusės prisiminė senas nuoskaudas, o politikai siekia pasirodyti. Rygos meras Nilas Ušakovas, kuris yra Harmonijos Centro lyderis, remia referendumą, nepaisant bandymų savo partijos įvaizdį padaryti nuosaikesnį, kad pritrauktų ir etninių latvių balsus. Prezidentas Andris Berzinis iš pradžių teigė, kad susilaikys nuo balsavimo, tačiau vėliau paragino žmones „nueiti ir apginti latvių kalbą“. Ponas Dombrovskis pareiškė, kad „pagrindinių Latvijos vertybių statusas yra nekvestionuojamas“, ir paragino balsuoti „ne“. Kai kurie teisininkai, daugiausia dešinieji, paprašė Konstitucinio Teismo paskelbti referendumą nekonstituciniu.
Kai kurie žmonės bijo, kad tylus pastarųjų metų susitaikymas, kurio metu visi Latvijos gyventojai tiesiog gyveno savo gyvenimus ir nesiginčijo dėl istorijos, gali atsidurti pavojuje. O Latvija tuo metu turi tiek daug kitų problemų , dėl kurių turėtų jaudintis.
Taip pat skaitykite:
Latvijos prezidentė ragina dalyvauti referendume dėl rusų kalbos
Latvijos konstitucinis teismas: referendumas dėl rusų kalbos vyks
