studijos

Visus abiturientus sveikiname ir palaikome per abitūros egzaminus. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis, „ko neprivalgei, neprilaižysi“, todėl siūlome atsipalaiduoti ir ramiai atsipūtus savo žinias pasitikrinti sprendžiant nesudėtingus Balsas.lt parengtus testus. Teisingai išsprendusiems pažadame padovanoti nuotaikingų prizų. Keletą dienų prieš egzaminus portale „Balsas.lt“ bus publikuojami nesudėtingi su kiekvienu dalyku susiję testai.

Studijų kokybės vertinimo centras akreditavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto naują magistrantūros studijų programą „Baudžiamoji justicija“. Ji skirta tiek teisininko kvalifikacinį laipsnį jau turintiems universitetų Teisės fakultetų absolventams, tiek ir universitetuose įgijusiems teisės mokslų bakalauro laipsnį. Tai antroji magistrantūros studijų programa VU Teisės fakultete.

Amerikiečių kurtame seriale „Dingę“ (angl. „Lost“) vaizduojama, kaip lėktuvu iš Sidnėjaus į Losandželą skridę visai nepažįstami žmonės patenka į lėktuvo katastrofą ir atsiduria negyvenamoje saloje. Ikitol jie nebuvo pažįstami, tačiau tam, kad išgyventų, turi padėti vienas kitam perprasti saloje jau nuo anksčiau gyvenančių žmonių taisykles. Panaši situacija susiklostė ir man, kai atvykau mokytis į Lankasterio universitetą Anglijoje.

Šiomis dienomis abiturientai gyvena skirtingomis nuotaikomis – prasidėję egzaminai, atsiskaitymai, apsisprendimo akimirkos dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir šalia viso to – paskutinio skambučio šventė. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų, iš kurių 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Penktadienio popietę daugelyje Lietuvos mokyklų skambėjo paskutinis skambutis.

Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą. Ketvirtadalis, arba 26 proc.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studentai nuo kitų metų rudens galės dalyvauti mainų programoje su Ilinojaus universitetu Čikagoje, JAV. ISM yra vienintelis universitetas Baltijos šalyse, su kuriuo Ilinojaus universitetas vykdys mainų programas. „Labai vertiname šiuos naujai užsimezgusius santykius su stipriu ir žinomu universitetu. Tikimės abipusiai naudingų mainų.

Pirmadienį (gegužės 21 dieną) vykusiame Vyriausybės posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos buvo siūloma nustatyti mažesnį valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika prieštarauja šiam siūlymui, argumentuodamas, kad investavę jau didelę pinigų sumą į pagrindines studentų medikų studijas turime sukurti, kuo didesnę pridėtinę vertę mūsų šaliai.

Šeštadienį abiturientai laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą. Klaipėdoje viename iš egzaminų centrų sustreikavo technika. Uostamiestyje laikyti valstybinį anglų kalbos egzaminą turėjo 1305 abiturientai. Į jį dėl įvairių priežasčių neatvyko 57 moksleiviai. Daug abiturientų į egzaminą neatvyko, nes kiek anksčiau jau buvo gavę tarptautinio anglų kalbos egzamino įvertinimą. Keliems abiturientams neleista laikyti egzamino, nes jie neišlaikė įskaitos.

Per 2006 metus mokestis už mokslą išaugo triskart, tačiau, anot Aukštojo mokslo politikos instituto tyrėjų, apklaustieji devyni tūkstančiai studentų nepastebėjo, kad už padidėjusį mokestį būtų gavę kokybiškesnes studijas. Tyrimo rezultatai pasirodė kaip tik tuomet, kai universitetuose vėl svarstoma galimybė triskart padidinti studijų mokestį.

Gegužės 18 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kartu su mūsų šalies aukštųjų mokyklų atstovais vyksta vizito į Gruziją. 19 d. ministras dalyvaus Batumyje vyksiančioje Tarptautinėje saugios mokyklos konferencijoje, kurioje bus kalbama apie mokinių elgesio ir saugumo problemas mokykloje. 20 d. susitiks su Adžaros Autonominės Respublikos švietimo, kultūros ir sporto ministru Gia Abuladze.

Gegužės 21 d.,  11 val., 218 auditorijoje ( LKKA Centriniai rūmai, Sporto 6, Kaunas) , kviečiame į sutarties pasirašymą tarp Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) ir Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos (VU TVM). Akademija ir Tarptautinė verslo mokykla sieks glaudžiau bendradarbiauti, aktyviau skleisti informaciją apie šias mokslo institucijas, rengti bendras pirmos ir/arba antros studijų pakopos studijų programas, seminarus ir  konferencijas.

Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) prasidėjo dokumentų priėmimas studijoms. Pagrindinė absolventams siūloma naujovė – rinkos poreikiams pritaikyta ir Lietuvoje analogų neturinti „Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros“ studijų programa. Pasak VKK direktoriaus Jono Jakubausko, ši programa parengta glaudžiai bendradarbiaujant su verslu bei įvertinus būsimą paklausą.

Pasibaigus rudens semestro rotacijai, studentai sužinojo, kam pavyks gauti skatinamąsias stipendijas. „Studentų era“ pasidomėjo, kaip skirstomos stipendijos įvairiose aukštosiose mokyklose, kokį vidurkį reikia turėti, ar skatinamosios stipendijos skatina mokytis ir kokius skatinimo sistemos tobulinimo būdus siūlo studentai. Agota, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas.

Renkantis profesiją, geriausiai patarti moksleiviams galėtų juos dominančioje srityje dirbantys žmonės. Galimybė praleisti darbo dieną su specialistu – vertingiausias profesijos pažinimo būdas –atskleidė profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ inicijuota apklausa, atlikta naudojantis tarptautine mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“. Net du trečdaliai apklausos dalyvių įsitikinę, jog renkantis profesiją moksleiviams svarbiausi darbo patirties turinčių special...

Mokytis tikrai niekada nevėlu, ir tai įrodė Australijos gyventojas, kuris sulaukęs 97-erių ketvirtą kartą baigė universitetą.Jam įteikiamas medicinos magistro diplomas. Tai pasaulio rekordas, nes ponas Allanas Stewartas – seniausias universiteto absolventas. Toliau mokytis jis neketina. „Ne, noriu pailsėti. Jau nemažai pasiekiau, norėsiu atsikvėpti, padirbėti sode, daugiau laiko praleisti su šeima“, – tikina   universiteto absolventas A. Stewartas.

Lietuvos aukštosios mokyklos skatinamos aktyviai įsijungti į tarptautinę protų apykaitą ir kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija finansiškai rems užsieniečių dėstytojų vizitus. Universitetai ir kolegijos gali teikti paraiškas iki birželio 7 d. „Finansinė parama aukštosioms mokykloms kviestis aukštos kvalifikacijos užsienio kolegas – tai investicija į mūsų šalies studijų kokybę ir tarptautiškumą.

iandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl jungtinio Lietuvos ir Didžiosios Britanijos akademinio padalinio steigimo. Mykolo Romerio universitetas ir Midlsekso universitetas bendradarbiaus siūlydami studijas novatoriškoje socialinių technologijų srityje.

Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.

Tiek daug ir įvairių studijų programų mums siūlo Lietuvos universitetai. Vieni studijų pavadinimai mums yra aiškūs ir konkretūs, kiti – lyg užšifruota mįslė, kurią norint įminti tenka paplušėti. Viena iš tokių specialybių yra ir grafinių komunikacijų dizainas.

Paskutinę akimirką galima pasirinkti batus, bet ne sprendimą, nulemsiantį ateitį. Šiandien pasaulis kiekvienam atveria daugybę galimybių ir nusprendę, kuria iš jų norėtų pasinaudoti, abiturientai renkasi studijų programas, kurios turėtų padėti pasiekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų. Tačiau dažnai būsimieji studentai lengvai paklysta pasirinkimų jūroje, neįvertindami studijų galimybių gausos.

Aukštajam mokslui tenka esminis vaidmuo siekiant įveikti Europą ištikusią ekonominę krizę. Tokią nuostatą išreiškė 47 šalių švietimo ministrai, balandžio 26-27 dienomis susirinkę į aštuntąją Bolonijos proceso šalių ministrų konferenciją Bukarešte (Rumunija). Kaip teigiama ministrų pasirašytame Bukarešto komunikate, stipri ir patikima aukštojo mokslo sistema yra žinių visuomenės klestėjimo pagrindas.

Šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramonės šaka visame pasaulyje. Europos Komisija teigia, kad ši pramonė taps pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos augimo varikliu.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­te kaip pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas dės­to­ma chi­ro­lo­gi­ja – ezo­te­ri­nis moks­las apie žmo­gaus ran­kas. Ne­se­niai uni­ver­si­te­tas pa­si­ra­šė su­tar­tį su ARI ins­ti­tu­to Iz­rae­ly­je įkū­rė­ju ir va­do­vu Mi­chae­liu Lait­ma­nu – ži­no­mu ka­ba­los sklei­dė­ju.

Tre­čia­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) se­na­tas pa­kei­tė ko­vo mė­ne­sį pa­tvir­tin­tas stu­di­jų kai­nas ir įmo­kas už kai ku­rias bakalauro iš­tęs­ti­nes stu­di­jas 2012–2013 me­tais. Jos brangs­ta, iš­sky­rus ke­lias stu­di­jų pro­gra­mas.

Valdžia nuleidžia rankas – nevers mažinti valstybinių aukštųjų mokyklų skaičiaus ir lauks, kol jos pačios apsispręs persitvarkyti. Bet niekas nežino, kada tai įvyks. Viskas sustojo? Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta ekspertų darbo grupė pernai spalį pateikė savo viziją dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pasiūlyta per kelerius artimiausius metus į du didelius universitetinius centrus sujungti Vilniuje ir Kaune veikiančias aukštąsias mokyklas.

Šiandien LR Seimo plenarinio posėdžio metu bus svarstomas LR Mokslo ir studijų įstatymo pakitimų projektas, kuris dar jo pristatymo metu sulaukė prieštaringų pastabų. Reaguodama į šią situaciją, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), ragina Seimo narius nevilkinti įstatymo pataisų priėmimo ir priimti akademinei bendruomenei tinkamiausias ir išdiskutuotas, LR Konstitucinio teismo išaiškinimą atitinkančias įstatymo pataisas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad nuo šiol specialiuosius poreikius turintys studentai galės pretenduoti į tikslines išmokas. Jos bus mokamos neturintiems akademinių skolų ir pirmą kartą tam tikroje pakopoje studijuojantiems studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Aukštųjų mokyklų studentai, turintys specialiųjų poreikių prašymus skirti tikslinę išmoką, pagal patvirtintą formą, turi pateikti savo aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka.

Jaunuoliai, atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigę bazinius karinius mokymus, galės gauti kompensaciją už pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas. Tai trečiadienį posėdyje patvirtino Vyriausybė. Numatyta, kad bus kompensuojama už pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas sumokėta kaina. Teisę į kompensaciją turės jaunuoliai, neturintys akademinių skolų.

Studentavimas, kaip dauguma vyresnio amžiaus žmonių pasakytų, yra vienas iš geriausių, gražiausių, įdomiausių gyvenimo periodų. Bet ar tikrai šis metas, jaunam ir neįsitvirtinusiam žmogui, yra toks gražus ir lengvas? Tikriausiai ne, bent jau mūsų gimtinėje studentas nėra lepinamas. Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje, kurios pavadinimą skanduoja laikraščiai, televizijos laidos, radijas ir pašnekesiai autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio.

Pirmą kartą Lietuvoje bus surengta Move2Study Tarptautinė Tęstinio Mokymosi Paroda, kurioje dalyvaus daugiau kaip 20 užsienio šalių švietimo įstaigų.  Paroda bus surengta šių metų balandžio 24-ą ir 25-ą dienomis Vilniaus Radisson Blu viešbutyje. Paroda siekia pristatyti ir supažindinti visus su vidurinio ir aukštojo mokslo, kalbų mokymosi ir stipendijų gavimo galimybėmis užsienyje.

Prisijungei universiteto informacinėje sistemoje ir pamatei didesnius kreditus? Nesupranti, kodėl taip atsitiko? Nusiramink – tai naujovė, bet ne kenksminga, o atvirkščiai – naudinga studentui. Kaip tai liečia studentus? ECTS projekto atstovai tikina, kad pagrindinis sistemos centras yra studentas ir jo poreikiai. Būtent dėl to ši naujovė turėtų pasiekti kiekvieno studento ausis, priversti jį galvoti apie jo studijas ir savo ateitį.

Su vaikystės drauge pirmą kartą susitinku kaip žurnalistė: susėdame prie mažo apvalaus stalo pasikalbėti apie tai, kas ilgą laiką man nedavė ramybės – apie patirtus nevaikiškus išgyvenimus. Rositą prisimenu mažą: ant jos skruostų kaskart pasirodydavo ašarų dėl rykštės sukelto skausmo – jos mergaitė ragaudavo kiekvieną dieną. Kartais ir dabar neišvengia. Verkdavo ji ir dėl pernelyg didelio fizinių darbų krūvio. Visa tai ji patyrė dėl to, kad šeima taip suvokė auklėjimą.

Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose.

Sulig šimtadieniu baigėsi abiturientų katino dienos ir prasidėjo įtemptas pasiruošimas bei kruopščios žvalgybos. Kur stoti? Kokią studijų programą pasirinkti? Tai klausimai, kuriais save dar bene tris mėnesius kankins mokyklas bebaigiantys vaikinai ir merginos.

Šiemet studijuoti panoro trečdaliu daugiau vadovų nei pernai, skelbia studijas ir mokymus vadovams jau šešiolika metų vykdantis ISM Executive School. Tarp studijuojančiųjų ypač padaugėjo aukščiausio lygio vadovų – įmonių savininkų, akcininkų, direktorių. „Sunkesnis ekonominis laikotarpis parodė, kad įmonėse buvo daug neišnaudoto potencialo, neefektyvių procesų, resursų švaistymo. Valdant situaciją krizės metu ir dabar, ekonomikai augant, siekiama dirbti maksimaliai efektyviai.

Nors vienas iš studijų reformos deklaruotų privalumų buvo studentams suteikta galimybė rinktis, panašu, kad netrukus ši pasirinkimo laisvė gerokai susiaurės. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir norimą įgyti išsilavinimą Lietuvoje.

Lietuvoje studentai mokosi per ilgai – siekia bakalauro ir magistro laipsnių, o baigę mokslus imasi darbų, kuriems dirbti užtektų profesinio išsilavinimo, tvirtina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas piktinasi, kad Lietuvoje amato mokymasis vis dar uždeda nevykėlio emblemą, o universitetuose studentai išmoksta sukčiauti ir nusirašinėti.

Daug ir skambiai kalbama apie tai, jog švietimas – kelias į šviesią tautos ateitį, bet panašu, kad pasakius „a“, dažnai nutylima „b“. Lietuvišką savimeilę glosto faktas, kad be savižudybių statistikos mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – Lietuva čia lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Vokietija ir Prancūzija, bet kodėl, būdami tokie „išsilavinę“, gyvename kur kas prasčiau nei vokiečiai ar prancūzai? Kovo 30-ąją...

Dauguma Anglijos universitetų naujiems akademiniams metams kvies kur kas mažiau studentų, nei ligi šiol. Tai – šiemet įvestos studijų tvarkos reformos pasekmė. Anglijos Aukštojo švietimo finansavimo taryba pasiūlė kas ketvirtam universitetui sumažinti vietų skaičių bent dešimčia procentų. Tačiau planuojama padidinti vietų skaičių koledžuose ir profesinį paruošimą teikiančiuose kursuose.

Būti pasiruošus pokyčiams. Ši taisyklė šiandien tampa realybe visų universitetų gyvenime. Kaip teigia VGTU rektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas, universitetus vis labiau pasiekia pasaulinė komercializacija ir niveliacija tiek mokslo, tiek ir studijų srityse, tačiau jei universitetai neturės individualaus veido, išskirtinumo, jie ištirps milžiniškoje aukštųjų mokyklų pasiūloje. Balansavimas tarp neišvengiamų pokyčių ir išskirtinumo ieškojimas – sunkiausias uždavinys.

De­vy­nio­lik­me­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­to pir­ma­kur­sė Ra­min­ta Stan­ke­vi­čiū­tė nuo gi­mi­mo vi­siš­kai ne­ma­to, bet žo­džio „neį­ga­li“ net ne­var­to­ja. Mer­gi­ną į pa­skai­tas ly­di ma­ma Alma, ku­ri Brai­lio raš­tu at­spaus­di­na pa­skai­toms rei­ka­lin­gą me­džia­gą. Bū­tų ge­rai, kad uni­ver­si­te­tas tu­rė­tų spe­cia­lų dar­buo­to­ją, ga­lin­tį asis­tuo­ti neį­ga­lia­m stu­den­tui. Kol taip nė­ra, ma­ma duk­rai pa­de­da siek­ti ang­lų kal­bos spe­cia­lis­to dip­lo­mo.

Balandį baigiasi prašymų stipendijoms pagal tris Baltijos ir Amerikos laisvės fondo (BAFF) siūlomas programas gauti pateikimo terminas. Stipendijos teikiamos patirties įgijusiems mokslininkams tyrimams atlikti, magistratūros ar doktorantūros programoms JAV universitetuose, taip pat studentų ir absolventų praktikai Amerikos įmonėse.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atlikta analizė parodė, kad Lietuvos universitetuose pilnaverčių studijų galimybės studentams su negalia yra tik deklaracija, bet ne realizuota tikrovė. Visų pakopų neįgaliems studentams vis dar tenka patirti įvairių problemų net ir stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas, nepaisant to, kad universitetų statutuose deklaruota, esą visiems sudaromos vienodos galimybės siekti aukštojo išsilavinimo.

Kovo 19-ąją sostinėje duris atvėrė paroda „Tarptautinių studijų dienos 2012“, kurioje apie 50 dalyvių pristato virš 100 mokymo įstaigų Europoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kinijoje.

Lietuvos mokinius vėl kviečia „The Regent's School“ – akredituota britų tarptautinė mokykla, įsikūrusi Tailande. 14–16 metų mokiniai gali dalyvauti konkurse ir gauti stipendijas. Stipendija skiriama dvejiems arba ketveriems metams. Norinčiųjų paraiškos priimamos iki balandžio 13 dienos. Pretendentai turi pateikti labai geras savo mokyklų vadovų rekomendacijas. Vėliau jie laikys anglų kalbos ir matematikos testus. Atrinkti kandidatai bus pakviesti į pokalbį.

Kauno technologijos universitete finansus studijuojantis Liudvikas Mickevičius šiais mokslo metais pradėjo studijuoti dar ir marketingą. Liudvikas sako, kad beveik pusė jo bendrakursių pasinaudojo galimybe įgyti gretutinę specialybę, nes ateityje tai suteiks papildomų privalumų darbo rinkoje. „Manau, kad potencialiems darbdaviams bus reikalingas marketingą išmanantis finansininkas, o man, kaip finansininkui, labai pravers ir rinkodaros specialisto diplomas“, – sako vaikinas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į susiklosčiusią situaciją dėl jaunimo nedarbo Lietuvoje bei Europoje, pažymi, jog būtina kuo greičiau imtis skubių, tačiau apgalvotų sprendimų. „Aukštas jaunimo nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, sukelia ženklias pasekmes visam šalies ūkiui bei paveikia vieną iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių - jaunimą. Todėl norint spręsti šią problemą, nepakanka vien trumpalaikių veiksmų.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44852 kandidatai (2011 metais – 49609 kandidatai). Tai 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18078) arba keturis egzaminus (13202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai. Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą.