studijos

Specialistai pastebi, kad abiturientai egzaminus renkasi atsakingai ir jų požiūris į studijas keičiasi. Tam įtakos turi ne tik švietimo įstaigos ir mokytojai, bet ir mokymas jaunuolius iš anksto planuoti savo karjerą.Padeda planuoti Vis daugiau abiturientų savo gyvenimo kelią pradeda planuoti dar besimokydami devintoje ar dešimtoje klasėje. Todėl daugelis dvyliktokų jau žino, kokius egzaminus laikys ir kur bandys stoti.

Nacionalinio kino centro įkūrimo išvakarėse Lietuvos kino kūrėjai ir šešios kino studijos vienijasi į neformalų sambūrį - Autorinio kino aljansą. Šiuo sambūriu siekiama atkreipti šalies kultūrai neabejingų žmonių dėmesį į autorinį kiną, kaip svarbią nacionalinės kultūros dalį.

Šiais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta 4754 magistrantai ir 480 doktorantų, o pedagogo kvalifikaciją biudžeto lėšomis galės įgyti 93 turintieji aukštojo mokslo diplomą. Vyriausybė patvirtino 2012 m. priėmimo į antrosios pakopos, laipsnio nesuteikiančias pedagogines ir doktorantūros studijas skaičius. Itin daug magistrantūros ir doktorantūros vietų skiriama inžinerijos krypčių studijoms.

Tre­jus me­tus šli­fuo­ja­ma ir per­ku­ria­ma aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Stu­den­tai ir šią sa­vai­tę kal­bė­jo su švie­ti­mo ge­ne­ro­lais apie stu­di­jų ko­ky­bės spra­gas, ta­čiau po­ky­čiai la­bai lė­ti. To­dėl ste­bi­na, kad jau­ni­mas ko­ky­bės ne­pa­rei­ka­lau­ja tie­siai iš sa­vo mo­ky­mo įstai­gos, ku­riai su­mo­ka už stu­di­jas. Juk nė vie­nas uni­ver­si­te­tas, kvies­da­mas stu­di­juo­ti, ne­si­skel­bia, kad stu­di­jos ja­me bus per­pus ko­ky­biš­kos.

2011-2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų (kolegijose - 55, universitetuose - 60 proc.). Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai - 76 proc. juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina - 76 proc., pedagogika - 75 proc. ir socialiniai mokslai - 70 proc. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 proc. - Vilniaus dailės akademijoje ir 73 proc.

Vakar įvykus paskutiniam Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo posėdžiui, suformuoti galutiniai siūlymai įstatymo korekcijoms. Daugiau kaip mėnesį veikusi darbo grupė artimiausiu metu akademinės bendruomenės ir Seimo svarstymams pateiks siūlymus dėl aukštųjų mokyklų valdymo, privačių mokyklų finansavimo ir kitų klausimų.

Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Kas pasikeitė Lietuvoje po aukštojo mokslo reformos ir kokia strategija vadovaujamės šiandien? Kokia Lietuvos aukštojo mokslo ateitis ir kokius iššūkius teks įveikti? Šie ir kiti klausimai buvo aptariami kovo 6 dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“. Reforma išjudino pokyčius iš mirties taško Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministerijos bei LR Seimo atstovai, šalies aukštųjų mokyklų bei studentų atstovybių vadovai.

Daugumai trečio ir ketvirto kurso studentų  kyla klausimas: ką reikės daryti po studijų? Šis klausimas kamuoja ir mane. Trys studijų metai prabėgo labai  greitai. Iš tiesų, neprisimenu, kada laikas būtų taip greitai bėgęs... Nebent vasaromis, kuomet jos norisi ilgesnės ir ilgesnės. Taigi liko metai, o tuomet... O tuomet kas? Atsakymo dar neturiu.

De­vy­nio­lik­me­tė Dei­man­tė Damb­raus­kai­tė – Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos dvy­lik­to­kė, pra­dė­ju­si sėk­min­gą mo­de­lio kar­je­rą. Mer­gi­na džiau­gia­si, kad ga­li­my­bės iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas ant po­diu­mo jai at­si­vė­rė nuo Ban­ko­ko iki Mi­la­no. Pa­siū­lė ma­ma Dei­man­tė sep­ty­ne­rius me­tus lan­kė šo­kių ko­lek­ty­vą „Auš­re­lė“, gal­būt to­dėl yra gra­žios lai­ky­se­nos ir leng­vos ei­se­nos.

Lietuvos studentų sąjungos atliekamo studentų sąžiningumo tyrimo duomenimis, keturi iš penkių studentų, esant palankiai situacijai, pasielgtų nesąžiningai. Beveik visi tyrimo metu apklausti studentai sutiko, kad sukčiavimas yra problema, tačiau dauguma taip pat pripažino, kad esant galimybei pasielgtų nesąžiningai.

Neįgalių studentų skaičius aukštosiose mokyklose nuo 2010 mokslo metų ėmė mažėti. Tokią tendenciją atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Neįgalieji aukštajame moksle 2011“. Tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-ais neįgaliaisiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusę Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams.

Baigiantis nacionaliniam studijų kultūros kaitos projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, vieni jo rezultatų akademinei bendruomenei ir susijusių institucijų atstovams buvo pristatyti išsamiame knygų rinkinyje.

Šiais metais, Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybė yra pirmoji, kuri savo narius renka remdamasi mokslo ir studijų įstatymu. Jau Kovo 8d. paaiškės, kas taps visateisiais Studentų atstovybės nariais. Rinkimų komisijos pirmininkė, Roberta Burinskaitė sakė - "Tokia balsavimo tvarka yra naujovė dabartinei studentų kartai, tad natūralu, jog išryškėja ir dar išryškės tiek privalumų, tiek minusų.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes. „Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai.

Neįgaliųjų studentų skaičius aukštajame moksle nuo 2010 mokslo metų ėmė mažėti. Tokią tendenciją atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Neįgalieji aukštajame moksle 2011“. Tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-jais neįgaliaisiais.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) svarbu patiems sau išsiaiškinti, kodėl kažką reikia keisti ir ką tai mums duos, pabrėžia projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Žilvinas Dambrauskas.

61,2% apklaustų studentų yra nepriimtina, kad paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t.y. bankai. Dar 12,2% apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki bankais. Tokius rezultatus parodė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atlikta studentų apklausa, kurioje dalyvavo 722 respondentai.

Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ patirtis ne kartą aptarinėta įvairiose diskusijose, sugulusi dokumentų puslapiuose.

Naujosios Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis pristatyta Lietuvos aukštųjų mokyklų ir susijusių institucijų atstovams.

Garsiosios Jungtinės Karalystės Oksfordo universiteto absolventams tam vis sunkiau susirasti darbą. Statistika rodo, kad vis daugiau šią aukštąją mokyklą pabaigusių jaunų žmonių yra priversti dirbti padavėjais ar barmenais, skelbia šalies spauda. Oksfordo universitetas pirmą kartą paskelbė detalius duomenis, kaip jo absolventams sekasi pusmetį po studijų baigimo. Tyrimo rezultatai rodo, kokia sunki padėti yra darbo rinkoje.

Mokslininkai nustatė, kad geriausia vieta studijuoti - Paryžius. O Jungtinės Karalystės sostinė - Londonas - antrasis pagal patrauklumą, rašo BBC. Iš beveik 500 miestų buvo atrenkami geriausi studijuoti miestai, vertinanti pragyvenimo ir studijų kokybės rodiklius. Surinkus duomenis, skelbiami 10 miestų, kurie pripažinti geriausi gyventi studijų metu ir plėsti savo profesinį akiratį. Tyrimo metu duomenys rinkti apie beveik 500 miestų, kuriuose gyvena ne mažiau 250 tūkst.

Studijų kokybės ir vertinimo centras akreditavo naują bakalaurų programą „Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos“, kurią Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultetas planuoja pradėti vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį. Taip reaguojama į išaugusį Rytų Azijos kalbas ir kultūrą išmanančių specialistų trūkumą Lietuvoje.

Šį mėnesį akademinei bendruomenei pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų – tame tarpe, ir meno mokyklos. Apie tai, kuo ši koncepcija ir apskritai ECTS inspiruota kaita svarbi mūsų aukštajam mokslui apskritai ir meno sričiai konkrečiai, savo mintimis dalijasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms prof.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8  mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Didžiosios Britanijos sostinė pripažinta antru geriausiu pasaulio miestu studijuoti. Šiuo atžvilgiu Londonas nusileido tik Paryžiui, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiame tyrime „dalyvavo“ daugiau nei 250 tūkst. gyventojų turintys miestai, kuriuose taip pat yra du ar daugiau žinomų universitetų. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į gyvenimo kokybę ir prieinamumą miestuose, o taip pat universitetų skaičių ir jų reputaciją.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Naujasis jas apibrėžiantis dokumentas – Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – Vilniaus universitete buvo pristatytas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos atstovams. Susitikimo metu studentai kartu su šiuos kaitos procesus stebėjusiais užsienio ekspertais diskutavo apie studento vietą kintančioje aplinkoje.

Švietimo ir mokslo ministerija, skatindama studentus veržliai įsitraukti į aukštojo mokslo kaitos procesus, finansiškai remia jaunimo visuomenines iniciatyvas. Lietuvos studentija raginama aktyviai naudotis savo galimybėmis ir teisėmis dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje ir kuo plačiau įsijungti gerinant esamą akademinę sistemą. Studentams atstovaujanèios organizacijos kvieèiamos teikti paraiðkas su akademiniø procesø kaita susijusiø projektø finansavimui.

Pirmoji Europos krepšinio trenerių magistro studijų laida sparčiai juda diplomų link. 2010 metais startavusias Lietuvos krepšinio federacijos, Anglijos Vusterio universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos rengiamas studijas yra pasirinkę ir garsūs krepšininkai — Linas Kleiza, Robertas Javtokas, Arvydas Macijauskas, Marijonas Petravičius ir kiti, praneša LKF.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad pagal veikiantį Mokslo ir studijų įstatymą rengiant specialistus derinami du pagrindiniai principai: valstybės poreikis ir stojančiojo pasirinkimas. „Sistema sudaro sąlygas geriausiai besimokantiems įstoti į tas studijų programas, kurioms jie geriausiai yra pasiruošę. Siaurų specializacijų ir ūkiui labai reikalingų specialistų rengimą dabar reglamentuoja ir tikslinio finansavimo tvarka.

Šiandien Vilniaus universitete Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos atstovai rinksis aptarti šiuo metu Lietuvoje diegiamą į studentą orientuotų studijų koncepciją. Tai baigiamasis pastaruosius pora metų vykusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dokumentas.

Vilniuje vykusio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertų – išplėstinės dokumentų vertintojų grupės – susitikimo metu iš esmės, su nedidelėmis pataisomis buvo pritarta galutinei Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos versijai.

Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.

Šių metų balandžio 16-20 dienomis Vilniaus universitete pirmą kartą vyks tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance ) pavasario mokykla „NOHA Spring School on Humanitarian Action". Mokykla skirta valstybės tarnautojams, vietinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams bei visiems besidomintiems šia sritimi. Mokykla vyks anglų kalba ir joje seminarus ves geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš visos Europos.

Sostinėje rengiama didžiausia studijų paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Ar anksčiau buvo kitaip? Savo mintimis apie pokyčius, jų poveikį aukštajam mokslui apskritai ir menų sričiai dalijasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė.

Labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienų ar kitų priežasčių paliekančius Lietuvą, bet kur kas rečiau prabylama apie tuos, kurie sugrįžta. Neseniai Valstybinis studijų fondas (VSF) paskelbė apie paraiškų priėmimą paramai išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kiek žmonių kasmet atsiliepia į šį kvietimą ir kas paskatina jaunus lietuvių kilmės žmones sugrįžti į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis - veterinariją, odontologiją ir mediciną - Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs. „Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Šiandien, vasario 2 d., „Litexpo“ parodų ir kongresų centre prasidėjo 10-oji tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“. Vienoje didžiausių Baltijos šalyse parodų lankytojai gali susipažinti su studijų ir mokymosi galimybėmis. Šiemet parodoje dalyvauja 120 mokymo įstaigų, numatyta 70 renginių. Joje galima apsilankyti iki šeštadienio.

Matydamas didėjančią tendenciją po mokyklos baigimo aukštąjį mokslą rinktis užsienio šalyse, didžiausias jaunimo informacijos tinklas Eurodesk Lietuva pristato dar vieną jaunam žmogui itin aktualią temą – studijų galimybes užsienyje. „Įprasta, jog jauni žmonės, norintys studijuoti užsienyje, nežino visos reikalingos informacijos ir ją renkasi gana padrikai.

Nemokama karšta arbata laukiantiems eilėse prie bilietų kasų – savo lankytojus draugiškai pasitikti ir sušildyti nusprendė parodos „Mokymasis, studijos, karjera“ organizatoriai, išgirdę apie šią savaitę prognozuojamus speigus. Į šią parodą atvyksta daugiau kaip 40 tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos, todėl eilių prie bilietų kasų, prie įėjimo į parodą neįmanoma išvengti.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvoje dar tik įvedinėjama naujovė. Daug kalbama apie tai, kad ji susijusi su mąstymo kaita, kad į pirmą planą ji iškelia studentą ir jo poreikius, t. y. jo darbo laiko skaičiavimą ir pan.

„SAVO“  taikiklyje atsidūrė jaunasis žalgirietis Mindaugas Kuzminskas. Pokalbį su juo atiduodame jūsų teismui. Antrą sezoną žaidi „Žalgiryje“, kaip šiais metais jautiesi komandoje? Jaučiuosi geriau, pirmi metai buvo sunkesni, nes buvau naujokas komandoje, todėl atlikdavau visas jam priskiriamas pareigas: užsakinėdavau komandai picas, dainavau Romui Petraičiui „Su gimimo diena“ visos komandos vardu ir pan.

– Pirmasis tavo sezonas „Žalgiryje“, kaip jautiesi šioje komandoje? Komandoje jaučiuosi gerai, tiesiog komandai nesiseka šį sezoną, bandome spręsti iškilusias problemas. – Esi patenkintas savo žaidimu? – Nesu visiškai patenkintas, visada tiek pats, tiek komanda galėtų žaisti geriau. – Esi žaidęs užsienio klubuose, ar labai skalsi legionieriaus duona? – Daug kas priklauso nuo komandos, nuo spaudimo, nėra labai sunku.

Šių mokslo metų pradžioje teisine prasme Lietuvoje įsigaliojo nauja kredito samprata, kuri tapo prielaida Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) funkcionavimui. Vienas pagrindinių jos komponentų – svorio centro studijose perkėlimas nuo dėstytojo link studento. Apie tai, kaip pokyčius vertina jaunoji karta savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.

Palangos švietimo pagalbos tarnyboje steigiamas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Tokio pobūdžio universitetai Lietuvoje veikia jau dešimt metų, žinias juose jau gilina didžiųjų Lietuvos miestų, Kretingos, Kėdainių, Jonavos bei kitų rajonų senjorai. Baigusiems TAU išduodami tai patvirtinantys pažymėjimai, tačiau senjorams nereikia laikyti egzaminų, įskaitų. Mokslas šiuose universitetuose nemokamas.

87 procentai universitetines studijas pasirinkusių būsimųjų policijos pareigūnų studijuoja, už mokslą mokėdami milžiniškas sumas – nuo 4,5 iki 11 tūkst. litų per metus. Susimokėję dar privalo atidirbti už mokslus mažiausiai penkerius metus. Šiuo metu būsimus policijos pareigūnus rengia dvi mokymo įstaigos: Lietuvos policijos mokykla ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Lietuvos policijos mokykloje mokslas būsimiems pareigūnams nieko nekainuoja.