Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.
Vienas iš galimų orientyrų – šalies aukštųjų mokyklų reitingas, kurį jau keturiolika kartų pristatė savaitraščio „Veidas“ leidėjai, bet praėjusiais metais šis reitingas sulaukė kaip niekad aštrios kritikos dėl pateikiamos informacijos objektyvumo ir lyginimui pasirinktų kriterijų objektyvumo, tad šiemet reitingo sudarytojai, prieš imdamiesi šio darbo, ryžosi konferencijoje aptarti reitingo metodiką, galimus jos pakeitimus ir tolesnes aukštųjų mokyklų reitingavimo perspektyvas Lietuvoje.
Į savaitraščio „Veidas“ organizuotą konferencijoje „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“ buvo pakviesta šalies aukštųjų mokyklų vadovai ir reitingavimo specialistai iš užsienio.
„Kasmet po reitingų paskelbimo sulaukiame pakankamai aštrios kritikos, tad šiemet nusprendėme ją išgirsti avansu. Nors esama įvairių nuomonių apie Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimą, siekiame turėti kaip galima aiškesnę ir skaidresnę metodiką, priimtiną šalies aukštosioms mokykloms. Reitingavimas nėra tik Lietuvai būdingas reiškinys, tai vyksta visame pasaulyje“, – kalbėjo dr.A. Šindeikis, UAB „Veido periodikos leidyklos leidėjas.
Anot A. Šindeikio, pasaulyje ir Europoje netrukus vėl smarkiai išaugs susidomėjimas aukštuoju mokslu, o Lietuvos siekis – 40 proc. visuomenės narių turėtų turėti aukštąjį išsilavinimą: „Ateities lietuvio standartas – aukštojo išsilavinimo turėjimas, kaip jis bus pasiektas, tai jau kitas klausimas.“
Konferencijoje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kalbėjo: „Lietuva jau yra pasiekusi Europos tikslus, numatytus 2020-iesms. Kalbant apie kiekinę išraišką – 26-36 metų amžiaus grupėje jau yra daugiau nei 40 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą, bet labai svarbūs ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai dalykai.“
Pasak ministro, nuomonių apie aukštųjų mokyklų reitingavimo poreikį yra daug ir įvairių: „Viena tokių, kad aukštųjų mokyklų reitingų mums nereikia iš viso, nes aukštąsias mokyklas sureitinguoja patys stojantieji, arba, kad turime naudotis pasaulyje pripažintų reitingų metodikomis ir neišradinėti savo nacionalinio dviračio.“
G. Steponavičiaus teigimu, šių dienų pasaulyje daugelį sprendimų nulemia turima informacija, tad šioje srityje turėtų būti bent vienas ar keli nepriklausomi arbitrai, kurie pagal iš anksto žinomus kriterijus galėtų įvardyti aukštųjų mokyklų veiklą ir paskelbti savo nuomonę.
„Tokiai nuomonei suformuoti turi būti pasirenkami aiškūs ir aukštojo mokslo specifiką atitinkantys kriterijai. Kiekvienais metais mūsų jaunimas sprendžia visą jų gyvenimą paveiksiantį klausimą, natūralu, kad šis klausimas skamba ne „ką aš norėčiau studijuoti?“, bet „kuriuo keliu sukti?“. Į užsienio ar Lietuvos universitetą? Studijuoti tą pačią informatiką aukštojo mokykloje Vilniuje, Kaune ar Marijampolėje? Po 2009-ųjų metų stojimo buvo surengta pirmakursių apklausa, kuri atskleidė, kad daugelis jaunų žmonių pasigedo specifinės informacijos apie aukštųjų mokyklų studijų programų pranašumus“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad iš aukštųjų mokyklų reitingų negalima tikėtis, kad jie pateiks visą informaciją, bet abiturientai turi turėti galimybę susirasti tam tikros informacijos apie tai, kaip vertinamos studijų problemos.
Ministro teigimu, ateityje būtų galima galvoti apie galimybę palyginti ne tik aukštąsias mokyklas, bet ir konkrečios specialybės studijas keliose mokyklose
Konferencijos metu buvo išsaminiai pristatyta ar aptariama retingo sudarymo metodika bei akcentuoto probelmatiški aspektai.
Pernai metų reitingas sudaromas atsižvelgiant devynis kriterijus: meno ir mokslo veikla aukštojoje mokykloje, akademinio personalo ištekliai ir atsinaujinimas, universitetų tarptautiškumas, studijų sąlygos universitete, studentų nuomonė, specialybių paklausa darbo rinkoje, finansavimas ir kt., šių metų reitinge kai kuriuos šių kriterijų siūloma koreguoti.
„Pernai reitinge buvo atskirti valstybiniai ir privatūs universitetai, bet įsigaliojus įstatymo pakeitimams, kuomet krepšelių sistema veikia ir privačiuose universitetuose, šiemet aukštųjų mokyklų išskirti į atskiras grupes nematome prasmės“, – kalbėjo A. Šindeikis.
Konferencijoje savo įžvalgomis apie reitingavimo ypatybes ir pokyčius pasidalijo svečias iš Lenkijos – fondo „Perspektywy“ vadovas Waldemar Siwinsky, šalies aukštųjų mokyklų vadovai bei studentų atsovai.
